A.Anušauskas. Ar moralinius autoritetus pakeis zonos autoritetai?

Atsiliepdamas į paskutinį filosofuojančio Mindaugo Kubiliaus („Kaip apsiginti nuo Rytų demonų įtakos“) tekstą, galiu tik pažymėti, kad kiekvienas filosofuojantis turi teisę būti šiek tiek iššaukiantisšiek tiek pasikėlęs, šiek tiek provokuojantis. Žodžiu, būti šiek tiek kitoks savyje ir savo tekstuose. Taip pat gali pasirinkti ir kerpės besimaitinančios medžio syvais poziciją - neturėdamas savo idėjų, išjuokti ar ironizuoti jam svetimas. Bet čia būtų paviršutiniškas įspūdis. Pakalbėkime apie idėjas.
Kiekvienas politikas, tarp jų ir Mindaugas Kubiliaus pašiepiamas prof. Vytautas Landsbergis, turi teisę į savo vertinimus. Į savo situacijos supratimą.
Gal kai kam geopolitiniai žaidimai, į kuriuos įtraukiama Lietuva su savo energetiniais projektais, šalies įvaizdis dėl totalitarinės praeities ir atsakomybės vertinimo principų laikymosi ar vidaus politikos šiukšlynas su rinkėjų balsų pirkimo ar dvigubos partinės buhalterijos bylomis atrodo juokingai. Man ne.
Kaip ir kokiu būdu galima sureaguoti į susiklosčiusią padėtį ir kaip jautriai į ją reaguoti - kiekvienos partijos reikalas. Galima surengti pralaimėjusio lyderio palydėtuves, nuplėšti nevykusios politinės kampanijos plakatus, surengti linksmą „dažnučių“ koncertą su „generuojančios ...nomikos“ elektoratu, bet galima ir rimtai svarstyti ateities kelius ar perspektyvas. Be „egzistencinio šalčio“ ir net be „gelbėjimo komiteto“.

Bet galima stengtis atsakyti į iškeltą klausimą, kas nulemia pasirinkimą, vedantį į tam tikras Respublikos gyvenimo aklavietes. Dėl to tik iš dalies vieno galiu sutikti su autoriumi: gal Lietuvą ir nebuvo ištikęs moralės žydėjimo metas, bet prieš porą dešimtmečių Lietuva žinojo, ką ir kaip rinktis (kalbu apie valstybingumą, nes apie personalijas ar partijas atskira kalba). O amoralumas, rytietiškas ar nerytietiškas, bet faktas akivaizdus – visuomenėje anaiptol nesilpnėja noras pateisinti bet kurį ne itin teigiamą politikos herojų. Noras nematyti esminių visuomenės sąmonės slinkčių irgi ne mažesnis.
Ir beje, jei jau kalbame apie pokyčius, tai ne visi jie tik neigiami. Kol kas tik jaunimas akivaizdžiai pasipriešino nedemokratiniams standartams ir nepliurpdamas apie „moralius dekretus“ prisiėmė sau pareigą parodyti savo požiūrį į nemoralumą politikoje bent jau su „baltomis pirštinėmis“. 
Pabaigai mano atsakymo variantas į autoriaus klausimą: ką nuveikė TS-LKD partijos vadovai, kad Lietuvoje išaugtų pagarba piliečiui? Negaliu nepažymėti, kad autorius laikosi tradicinės pozicijos – klausimas keliamas tik vienai partijai. Matyt, dėl to, kad kitos neturi ką atsakyti ar tiesiog savo politinę-kultūrinę kartelę nuleidžia pernelyg žemai. Ko gi reikalauti iš VU, jei jis nelabai supranta ko iš jo nori teismas - juk su partiniais pinigais elgėsi taip, kaip visada buvo įpratęs?
Manau, politinius standartus nustato patys piliečiai, ir pritarti jų mažinimui gali tik negalvojantys apie ateitį. Jei „moralinių autoritetų“ mums nereikia (lyg jie būtų patys save taip įsivardiję, o ne įvardijo rašantys ir kalbantys), turėsim tiesiog „autoritetus“. Beveik kaip kriminalinėje zonoje jie bus pasidaliję įtaka ir pinigais. Čia jau tikrai nekvepės pagarba piliečiui.
Todėl pagarbos įstatymui ugdymas, kova su korupcija ar šešėliu teisinėmis ir visomis politinėmis-ekonominėmis priemonėmis niekada nebus baigtinis darbas. Tik pasakoje gali sunešioti dešimt geležinių klumpių ir viskas pasikeis. Realiame gyvenime darai sprendimus, klysti, mokaisi iš klaidų ir vėl darai sprendimus...
Kaltas, kad ne viską padarei? Taip, kaltas... Ir vėl laukia nauja geležinių klumpių pora...

Atgal