A. Anušauskas: A. Anušauskas: Druskininkai. Nekonkursinių litų keliai ir teisėti klystkeliai

Transparency International“ Lietuvos skyrius paskelbė savivaldybių neskelbiamų derybų būdu vykdytų viešųjų pirkimų statistiką. Ši informacija paskelbta vasarą, kai visi atostogauja, o valstybės įstaigose suplušę klerkai paskubomis raišioja neskelbiamų derybų būdu „laimėtų“ konkursų mazgelius.
Na kas šioje saulėkaitoje pastebės informaciją apie tai, kad 2012 m. kai kurios savivaldybės neskelbiamu būdu leido kas trečią litą. Net nurodytos ir 2012 m. rekordininkės: neskelbiamu būdu Druskininkų savivaldybė išleido beveik pusę (49 proc.), Raseinių rajono (35 proc.), Pagėgių (35 proc.) ir Elektrėnų (32 proc.) savivaldybės.
Galėčiau detaliau išnagrinėti šį fenomeną, nes nuo 2009 metų buvo daroma viskas, kad tokių konkursų mažėtų ir savivaldybėse tuomet tik 5-8 proc. lėšų buvo išleidžiama sudarius sutartis neskelbiamų derybų būdu. Be to vos ne pusė savivaldybių išvis tokių sutarčių nesudarinėjo. 2006-2008 metais viskas buvo kaip tik priešingai: kas ketvirtas litas arba apie 400 mln. Lt kiekvienais metais buvo išleidžiama būtent tokiu būdu. 
Kaip visada, didesnis dėmesys turėtų būti skirtas lyderiui – Druskininkų savivaldybei ir jos merui R. Malinauskui. Pirma vieta vis dėlto įpareigoja. Matyt, reikėtų visuomenei atsakyti ir į kai kuriuos klausimus – kas gi slepiasi po tuo kruopščiai išpuoselėtu fasadu, ar tik ne politinės korupcijos kandys nesuėdė puošnių „gero mero“ kostiumų?
Na Druskininkų savivaldybė visuomet buvo neskelbiamų „konkursų“ lyderė ir 2006-2012 metais „nepaskelbė“ konkurso kas trečiam druskininkiečių litui. Na žinoma, galima būtų šiame kontekste paminėti 2006-2008 metais Zuoko-Imbraso komandų valdomą Vilniaus miestą, kuris su įvairiais konsorciumais sudarė neskelbiamų pirkimų sandorių beveik už pusę milijardo litų Vilniaus aplinkkelių tiesimui ir tiltų rekonstrukcijai, tačiau tai būtų jau kita, kitą kontekstą turinti istorija. 
Sugrįžkime prie Druskininkų, kurių meras 2011-2012 metais su UAB „Parama“ sudarė gatvių ir šaligatvių rekonstravimo ir gatvių asfaltavimo darbams atlikti neskelbiamų pirkimų sandorių daugiau kaip už 34 mln. Lt.
Kyla klausimas, kodėl nebuvo viešo, atviro konkursų asfaltavimo darbams ir šaligatvių tiesimui? Ar šie darbai priskiriami prie strateginių ir sunkiai įgyvendinamų? O gal tiesiog Druskininkuose niekas negali tikėtis įveikti „paramų“ ir jų „ramsčių“? Ir gal visi socialdemokratai skelbia tokius pirkimus „po kilimu“, nes įstatymas nedraudžia ir kalti tie patys verslininkai?
Ne, kitur vyksta ir konkursai... Štai Vilkaviškyje ta pati „Parama“ (sic!) prieš pusmetį jau pasirašė beveik 4 mln. Lt sutartį ir, atrodo, konkursas vyko... Esu įsitikinęs, kad bendrovės, siūlančios konkurencingas paslaugas, nesunkiai įveiktų viešus konkursus, bet kaip tada „geras meras“ demonstruos savo galią?
„Visame pasaulyje neskelbiami pirkimai priskiriami prie korupcijai palankiausių pirkimų, todėl jų turi vykti kuo įmanoma mažiau“, - aliarmuoja „Transparency International“ Lietuvos skyriaus vadovas Sergejus Muravjovas.
Druskininkuose tai šauksmas tyruose, nes čia savivaldybė net skolinasi tik investicijoms, o ne neskelbiamiems pirkimams apmokėti! Na, skolinga 18 mln., arba 55 proc. metinių miestelio pajamų ir ką? Juk niekas ir negali palyginti, kiek gatvių būtų buvę išasfaltuota daugiau ir nutiesta šaligatvių, jeigu būtų vykęs viešas konkursas, o ne po mero stalu (ir žinoma visiškai teisėtai!). O dabar liks tik konstatuoti, kad daugiau ar mažiau viskas miestelyje padailinta. Koks beprotis gali prieštarauti išlygintai gatvei, nutiestam šaligatviui ar nupjautai vejai?
Paradoksalus sutapimas: Lietuvos savivaldybės skolingos tokią pat sumą 1,7 mlrd. Lt, kiek ir išleido 2006-2012 m. neskelbiamiems pirkimams. O gal šis sutapimas tik turi atkreipti mūsų dėmesį į tai, kas slypi po gražiais fasadais, kokie susitarimai vyksta po stalu - iš anksto žinant kas, kur gali dalyvauti ir kas kur gali laimėti bei kiek tai gali realiai kainuoti visiems?

Atgal