A. Anušauskas: ,,Vilnius veža ir neša. Apie pigius bilietus ir kitus malonumus"

„Asmeninių interesų turėjimas svarstomų klausimų atžvilgiu neišvengiamai kompromituoja sprendimus (net iš esmės gerus ir teisingus), kartu pakerta visuomenės pasitikėjimą“, - tai citata iš Vyriausios tarnybinės etikos komisijos sprendimų. Liepos 23 d. komisija įvertino A.Zuoko patarėjo B.Baltusio ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus V.Klimantavičiaus vizito į Astanoje vykusį verslo forumą aplinkybes ir pripažino, kad jų tarnybiniams veiksmams skrydis bendrovės „Arvi“ užsakytu lėktuvu jokios įtakos neturėjo. Tik vienerius metus negalės dalyvauti priimant sprendimus su bendrove „Arvi“ ar jai priklausančiomis įmonėmis. Na gal tik patarinėti, nors tai jau būtų kito tyrimo pradžia. Iš esmės, nustačius visas aplinkybes, priimtas saliamoniškas sprendimas - juk negali žmogus atsakyti už veiksmus tų, kurie organizuoja tokius skrydžius, praneša apie juos su savivaldybe sutartį sudariusiai skrydžius organizuojančiai bendrovei, nustato bendrakeleiviams 7 kartus pigesnius bilietus...
Bet šioje istorijoje manau išryškėja šiokie tokie akcentai – valdininkai negali nebendradarbiauti su verslininkais, o verslininkams niekas neuždraus patiems skraidyti į tarptautinius verslo forumus užsakomaisiais reisais ir mokėti realias kainas – po 60 tūkst. Lt už vieną vietą. Taip pat niekas negali užginčyti verslo teisės parduoti kažkokią prekę pigiau. Šiuo atveju bendrakeleiviams bendrovės valdybos sprendimu buvo pasiūlyti septynis kartus pigesni bilietai. Šioje bilietų „išpardavimo“ šventėje panoro dalyvauti Ūkio ministerija ir Vilniaus savivaldybė. Bet buvusios ūkio ministrės ir Vilniaus mero tandemas iširo dar neprasidėjus skrydžiui, kai meras vietoje savęs komandiravo du kitus valdininkus. Vienas jų, administracijos direktorius žinojo, kad savivaldybė su bendrovei „Arvi“ priklausančiomis įmonėmis savivaldybė turi pasirašiusi kelias sutartis. Bet jis NEDALYVAVO likus savaitei iki skrydžio tarybos posėdyje ir NEPASIRAŠĖ teikimo (PASIRAŠĖ pavaduotojas) Vilniaus miesto tarybai dėl vieno sprendimo, kuris kaip tyčia buvo SUSIJĘS su skrydį organizavusios bendrovės bankrutuojančia įmone.
Taigi šioje istorijoje moralas būtų toks – kalta aplinka. Gal UAB „AAA Wrislit“, kuri pasiūlė bilietus... Gal savivaldybės Užsienio ryšių skyrius, kuris pasirinko bendrovės „Arvi“ organizuojamą užsakomąjį skrydį... O gal bendrovės „Arvi“ valdyba, kuri panoro 5 bilietus parduoti pigiau... Na buvo interesų konfliktėlis, bet jis susijęs su savivaldybės vienu iš departamentų ir pačia savivaldybės taryba. O čia jau visai kita istorija...
Ko iš tiesų nesinorėtų, kad verslas toliau naudotų šia naujai atrasta niša – ir nenustatytų bendrovių sprendimais legalių „dovanų“ valdininkams. Pigesnių negu galima įsigyti laisvoje rinkoje. Orientuotų į labai aiškų, sprendimus priimantį (ar priimsiantį) vartotoją (valdininkus...). Niekas nedraus verslininkams pardavinėti savo prekių septynis kartus pigiau už savikainą ir turėti nuostolių, tačiau kaip jau minėjau tai kompromituoja ir gerus bei teisingus sprendimus bei pakerta visuomenės pasitikėjimą. Toks valdininkų (kurie nepriima sprendimų, tik pataria ir tik dalyvauja juos rengiant bei nedalyvauja renkantis „dovanas“, todėl pagal teisės raidę dėl pasirinkimo yra nekalti) masažas „teisėtomis ir net apmokėtomis dovanomis“ niekur nevedantis kelias. Kita vertus veda, bet mes jau žinome kur...

Atgal