Arvydas Anušauskas: Prezidentinė A.Butkevičiaus ramybė

Kas gali sujaudinti premjerą A.Butkevičių? Aš nežinau. Bet matau, kas nejaudina – investuotojų pasitraukimas, nuolaidos koalicijos partnerių šantažui, kuriuo kenkiama Lietuvos pirmininkavimui Europos Sąjungai, lietuviškų vežėjų ir gamintojų blokada Rusijos pasienyje, „Gazprom“ šantažas...
Galima prieštarauti, kad jo prezidentinei rinkimų kampanijai tai neparanku, tačiau pasvarstykime, ar tikrai matome tai, ką norime matyti, ar nieko nėra užkulisiuose.
Pradėsiu nuo lietuviškų vežėjų ir maisto produktų blokados.
Ji pradedama ir visada baigiama, kai pasiekiami reikalingi tikslai. Be antraeilių tikslų, tokių kaip išskirtinių sąlygų sukūrimas savo gamintojams ir vežėjų rinkos perėmimas, yra vienas sunkiai paslepiamas – veikti politinius procesus Lietuvoje. To rodiklis yra socialdemokratų politagitatorių pareiškimas – už ekonominius santykius su Rusija bei užsienio politiką yra atsakinga prezidentė. Teiginiu, kad premjeras nenori būti už nieką atsakingas, matyt nieko nebenustebinsime.
Tačiau pažiūrėkime kitaip – būtent blokada premjerui suteikia galimybes derėtis. Taigi, politiniu pretekstu pradėta blokada suteikia galimybes jam „sutarti“. Kaip? Kokiomis sąlygomis? Čia antraeiliai klausimai. Tokia galimybė bus suteikta pretendentui į prezidentus.
Galime net neabejoti, kad politinių procesų planuotojai tai numatė. Pretendentas į prezidentus, savo laiku ( iki 2014 m. kovo 14 d. nebus laukiama, nes tuomet sukaks lygiai 80 metų nuo pirmosios lietuviškų prekių blokados, kurią pradėjo A. Hitleris) išjos iš Maskvos ant balto žirgo – blokada nutraukta, o Lietuvos gamintojai jau nebekelia grėsmės visiems Rusijos piliečiams užimdami net 1 proc. maisto produktų rinkos. Didelis planuotas pliusas pretendentui.
„Gazprom“ šantažas ir investuotojų pasitraukimas yra kaip niekad glaudžiai susijęs. Vien už „Chevron“ išvarymą, kuris siūlė ieškoti alternatyvos „Gazprom“, pastarasis turėtų pasiūlyti 10 proc. kainos nuolaidą. O jei lietuviai įsipareigos dar labiau prisirišti prie jų vamzdžio, laidojant energetinės nepriklausomybės strategiją, ir suvartoti dar daugiau dujų ne iš terminalo, tai pasiūlys dar 15 proc.
Siūlymas „Gazprom“ nėra pavojingas, nes krentant dujų paklausai, net mažesnė kaina garantuos ankstesnio lygio pelną. Ir kaip buvo išvežami du milijardai energetinių litų, taip ir bus išvežami. Taigi, šildymo sezonui įpusėjus ir prasidėjus rinkiminei kompanijai, būtų dar vienas pliusas pretendentui.
Atsisakant strateginių energetinių projektų bus galima pelnyti buvusių „Gazprom“ partnerių iš Krekenavos palankumą ir perimti jų rinkėjus ar paveikti jų galutinį apsisprendimą pretendento naudai. Kartu su atlaidžiu požiūriu į Darbo partijos (leiboristų) vadovo veiklą, žaidžiant rusiškomis šaškėmis, kurių vaidmenį atliko dalis Seimo vadovybės, būtų dar vienas pliusas pretendentui.
Taigi, prezidentinė A. Butkevičiaus ramybė išduoda, kad jis suvokia šiuos pliusus. Neabejoju, kad ir Rusijos pusė suvokia savo galimybes paveikti Lietuvos Prezidento rinkimų galutinius rezultatus labiau sukalbamesnio, kol kas Lietuvos interesų gynimo akinių neužsidėjusio, pretendento naudai.

Atgal