Arvydas Anušauskas: Vidaus reikalų ministerija – pažadai ir du žingsniai stovint vietoje

Premjero A.Butkevičiaus vadovaujamai Vyriausybei švenčiant vienerių metų sukaktį giriamasi apie paliktą pėdsaką energetikoje. Kaip didžiulis pasiekimas demonstruojamas minimalios algos pakėlimas iki 1000 litų. Tuo tarpu kukliai tylima apie „pasiekimus“ vidaus reikalų sistemoje, kuri apima itin daug valstybei svarbių sričių – tai rūpinimasis žmonių saugumu, savivalda, viešasis administravimas, migracija, valstybės tarnyba, regioninė politika, kūno kultūra ir sportas bei kitos sritys.
Neveiklios, pažadus dalinančios vyriausybės dalis
Vidaus reikalų ministerija per metus pasižymėjo tuo, kad vykdė anksčiau patvirtintus regioninės plėtros projektus, anksčiau priimtus įstatymus, per daug nekeisdama jų nuostatų, rengėsi Lietuvos pirmininkavimui Europos Sąjungos (ES) Tarybai ir jo renginiuose, tęsė gelbėjimo tarnybų sąveikos su kariuomene tobulinimą.
Toks stabilumas būtų pagirtinas, jeigu ministerijos vadovybė aktyviai vykdytų savo prisiimtus rinkiminius pažadus. Ministro D.A.Barakausko problema, kad jis taip pat yra neveiklios ir pažadus dalinančios vyriausybės dalis.
Praėjusių metų pabaigoje susitikęs su pareigūnų profsąjungų atstovais jis pažadėjo, kad bus ieškoma būdų padidinti statutinių pareigūnų atlyginimus – „tam tikrais etapais didinant darbo užmokestį po 10 proc.“ Nors sutarta, kad sprendžiant pareigūnų problemas bus konsultuojamasi, bet be darbo grupės sudarymo toliau nepasistūmėta.
Padidinus atlyginimus politikams ir valstybės tarnautojams, pinigų neliko pareigūnams
Dėl A.Butkevičiaus vyriausybės patvirtinto Konstitucinio teismo sprendimo iškreipto vykdymo, dėmesį sutelkus ne į bazinio atlyginimo dydžio atkūrimą, o į daugiausia uždirbančių valstybės tarnautojų atlyginimų atstatymą, neliko galimybių didinti mažiausiai uždirbančių pareigūnų motyvaciją.
Kovą Seimas patvirtino Statutinių valstybės tarnautojų tarnybos, socialinių garantijų ir darbo apmokėjimo tobulinimo gaires, kuriomis nuspręsta vidutiniškai 10 proc. didinti pareigines algas žemiausios ir vidurinės grandžių pareigūnams, tačiau 2014 metų biudžeto projekte tai atsispindėjo gerokai mažesniu mastu.
Ministro D.A.Barakausko problema, kad jis taip pat yra neveiklios ir pažadus dalinančios vyriausybės dalis.
Dembavos tragedija apnuogino BPC problemas
Nors per pirmąsias šimtą ministro D.A.Barakausko darbo dienų buvo pasigirta „pagalbos telefono numerio infrastruktūros plėtra“, tačiau Dembavos tragedija parodė kitą vaizdą.
Dar kovą kartu su Sveikatos apsaugos ministerija aptartas greitosios medicinos pagalbos pajėgų valdymo integravimas į Bendrojo pagalbos telefono numerio 112 tinklą nebuvo realizuotas, vietos nustatymo problemos atsiskleidė tik įvykus tragedijai. Nors ministras paskubėjo atsakomybę suversti vienam BPC direktoriui, kuris nepadarė visko, kad vietos nustatymo duomenys būtų gaunami iš operatorių, tačiau ir ministro dar 2013 m. pavasarį pasakyti žodžiai parodė, kad situacijos šioje srityje jis nevaldė ir jokių sprendimų nei siūlė, nei derino.
Tik praėjus dviem mėnesiams po tragedijos VRM audito ataskaitoje konstatuojama, kad BPC, rengdamas techninių reikalavimų ryšio operatoriams aprašą nepagrįstai, t. y. neatsižvelgdamas į galiojusių teisės aktų nuostatas, nenustatė reikalavimo – gauti iš ryšio operatorių vietos nustatymo duomenis apie skambinančius iš įrenginių be SIM kortelių. Toks reikalavimas buvo numatytas tik kaip tolesnis plėtimo ir vystymo techninis sprendimas, neužtikrino Vyriausybės patvirtinto Vietos nustatymo įrangos įsigijimo, įdiegimo (pritaikymo), atnaujinimo ir veikimo palaikymo išlaidų kompensavimo valstybės lėšomis tvarkos aprašo reikalavimo – įvertinti išlaidų poreikio pagrįstumą ir faktiškai patirtų išlaidų pagrįstumą – įgyvendinimo.
BPC Vilniaus, Klaipėdos ir Alytaus skyriuose kol kas panaudojama tik iki 30 proc. operatoriams įrengtų darbo vietų. Greitosios medicinos pagalbos įstaigos nesilaiko Vyriausybės ir sveikatos apsaugos ministro priimtų teisės aktų reikalavimų perduoti BPC pagalbos skambučių numeriais 03, 033, 103 administravimo funkcijas ir greitosios medicinos pagalbos dispečerines tarnybas integruoti į BPC.
Kibernetinis saugumas nestiprėja
Nors VRM atsakinga už kibernetinio saugumo programos įgyvendinimą, naujienų portalo užpuolimas parodė, kad iki realios kibernetinės gynybos sistemos sukūrimo dar toli.
Net 1200 institucijų, kurios šiuo metu naudojasi Saugaus valstybinio duomenų perdavimo tinklo paslaugomis, taikomos minimalios būtinosios apsaugos priemonės, o aukštesnio lygio apsaugos nuo tikslinių ir koordinuotų atakų priemonėmis šiuo metu naudojasi tik 35 institucijos. Žingsniai šioje srityje daromi, tačiau aktyvesnė skirtingų institucijų veiklos koordinacija šioje srityje yra tik pradinėje stadijoje
Silpninama kova su šešėline ekonomika
2014–2020 m. Lietuvai bus skirta 44 mlrd. litų dydžio ES finansinė parama, darysianti žymią įtaką ekonominiams ir socialiniams procesams, todėl ypatingą dėmesį Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyba (FNTT) ir kitos VRM institucijos privalės skirti nusikalstamų veikų, susijusių su neteisėtu ES paramos lėšų gavimu ir panaudojimu, prevencijai, tokių nusikalstamų veikų atskleidimui ir tyrimui.
Tačiau VRM pasirinktas tik mechaninis atsiskaitymo grynaisiais pinigais ribojimo kelias, kuris yra nesunkiai apeinamas. Nors buvo garsiai deklaruoti pirmo pusmečio veiksmai, kurių ėmėsi VRM ir jai pavaldžios institucijos, siekdamos sustiprinti kovą su kontrabanda bei šešėliniu verslu, tačiau tai niekaip neatsispindi Vyriausybės planuose mažinti šešėlinės ekonomikos dalį ir ambicijos čia sumažintos net tris kartus lyginant su ankstesnės vyriausybės iš šešėlio ištrauktais 600 mln. litų.

Atgal