A.Anušauskas: Kaip ginsis demokratija?

Straipsnis skirtas tiems, kurie mano, jog Lietuva yra demokratinė valstybė. Taip, netobula, su trūkumais, tačiau demokratinė ir laisva. Dar gali straipsnio neskaityti ir tie, kurie neskiria VSD  ir KGB, emigracijos ir deportacijos, partijų pliuralizmo nuo vienpartinio totalitarinio valdymo. Taip rašydamas labai sąmoningai siekiu sutaupyti minėtai auditorijai laiko – galės jį panaudoti rašydami komentarus. Vis tiek, tai jų pagrindinis darbas. Kartais apmokamas, kartais – ne. 

Prieš ke­lias sa­vai­tes, dar iki gar­sių­jų kra­tų pas or­ga­ni­zuo­tų gru­pių „ko­vai“ su Lie­tu­vos vals­ty­be na­rius, pa­skel­biau, kad Ru­si­jai są­mo­nin­gai tal­ki­na ke­lias­de­šimt žmo­nių. Įvai­riais bū­dais, dėl įvai­rių mo­ty­vų. Kaip sa­ko­ma ir VSD apž­val­go­je - jų ideo­lo­gi­nis va­kuu­mas lei­džia įtrauk­ti įvai­rių pa­žiū­rų žmo­nes. Ta­čiau dėl įvar­di­ji­mo „ke­lias­de­šimt“ su­lau­kiau pliūps­nio gra­si­ni­mų elek­tro­ni­niu pa­štu ir so­cia­li­niuo­se tink­luo­se. „Ke­lias­de­šimt“ ne­si­ruo­šė taiks­ty­tis su to­kiu ma­žy­bi­niu apib­rė­ži­mu ir rei­ka­la­vo su­ras­ti žo­dį „tūks­tan­čiai“, grū­mo­da­mi bū­si­mu Si­bi­ru ir lin­kė­da­mi ne­pa­mirš­ti ve­žio­tis kas­tu­vo, ku­rio ga­li ir pri­reik­ti... Ta­čiau vi­sas šis skur­dus žo­dy­nas bu­vo im­por­tuo­tas iš tų pa­čių ke­lių de­šim­čių ak­ty­vių Lugandono ir Vla­di­mi­ro Pu­ti­no po­li­ti­kos gar­bin­to­jų...

Da­bar pa­skel­bus ka­ri­nės ir ci­vi­li­nės žval­gy­bos bei kontrž­val­gy­bos par­eng­tą grės­mių na­cio­na­li­niam sau­gu­mui ver­ti­ni­mą ga­li­ma kal­bė­ti ir at­vi­riau, ir aiš­kiau. Juk Ru­si­jai per­nai pra­dė­jus at­vi­rai lau­žy­ti tarp­tau­ti­nius su­si­ta­ri­mus, siun­čiant ka­riuo­me­nę į Ukrai­ną ir nuo­lat de­mons­truo­jant mi­li­ta­ris­ti­nį po­ten­cia­lą Ka­li­ning­ra­do sri­ty­je, Lie­tu­vo­je iš kar­to pa­si­gir­do bam­bė­ji­mas apie pre­zi­den­tės kurs­to­mą ka­rą, Lie­tu­vos mi­li­ta­ri­za­vi­mą ir, kas bai­siau­sia - šauk­ti­nių grą­ži­ni­mą į ka­riuo­me­nės struk­tū­rą. Čia jau ne­kal­bė­siu apie prie­žas­ti­nius ry­šius ar ele­men­ta­rią lo­gi­ką, ta­čiau pa­grin­di­nę iš­va­dą ka­ri­nė žval­gy­ba aiš­kiai įvar­di­jo - Ru­si­jos veiks­mai kar­di­na­liai kei­čia jos kai­my­nių sau­gu­mo ap­lin­ką. Nau­do­ti ne­kon­ven­ci­nes prie­mo­nes ga­li ryž­tis ir prieš NA­TO vals­ty­bę.

Ru­si­jos me­sia­niz­mas taip pat aki­vaiz­džiai įgi­jo nau­ją tu­ri­nį. Tai ne tik „ru­sų pa­sau­lio“ ta­ria­mas gy­ni­mas (ar­ba jo su­nai­ki­ni­mas, jei to rei­ka­lau­ja geo­po­li­ti­niai in­te­re­sai - tai ir at­si­ti­ko Vi­du­ri­nės Azi­jos vals­ty­bė­se), bet ir izo­lia­vi­ma­sis nuo pa­sau­lio - ku­riant iš­ori­nės grės­mės ir „sa­vos“ ci­vi­li­za­ci­jos gy­ni­mo iliu­zi­ją. Tai lei­džia įtvir­tin­ti an­ti­va­ka­rie­tiš­ku­mą kaip ru­sų ta­pa­ty­bės da­lį ir kon­so­li­duo­ti vi­suo­me­nę. Vi­di­nė po­li­ti­nė opo­zi­ci­ja Ru­si­jo­je be­veik izo­liuo­ta ir su­nai­kin­ta, tad ag­re­sy­vių iš­puo­lių prieš kai­my­nes įta­ka vi­daus po­li­ti­niam sta­bi­lu­mui yra mi­ni­ma­li. Pa­ga­liau, toks di­džia­vals­ty­bi­nis me­sia­niz­mas lei­džia su­si­tai­ky­ti su eko­no­mi­niais su­nku­mais, ku­rie sie­ja­mi ne su ko­rum­puo­ta val­dy­mo sis­te­ma ir jos ag­re­sy­vu­mo pa­sek­mė­mis, bet su Va­ka­rų „eks­pan­si­ja“. Tuo pa­čiu me­tu Ru­si­ja kai­my­nėms vals­ty­bėms (ir Lie­tu­vai) pra­dė­jo tai­ky­ti vi­są komp­lek­są prie­mo­nių: nuo eko­no­mi­nių, ener­ge­ti­nių iki in­for­ma­ci­nių, ne­ga­ty­vios et­ni­nės įtam­pos kurs­ty­mo bei ka­ri­nio spau­di­mo. Tai, ma­tyt, tu­rė­jo pa­dė­ti sie­kiant pa­veik­ti ir Lie­tu­vo­je pri­ima­mus po­li­ti­nius spren­di­mus (pa­vyz­džiui, dėl ener­ge­ti­nės inf­ras­truk­tū­ros kū­ri­mo). Ži­no­ma, ky­la klau­si­mas, ar ne­bū­tų pa­vei­kę, jei ne pri­nci­pin­ga pre­zi­den­tės po­li­ti­ka, vei­ku­si dar­bų pe­ri­ma­mu­mą net kei­čian­tis val­džios par­ti­joms ir vy­riau­sy­bėms.

Ver­tė­tų at­kreip­ti dė­me­sį į va­di­na­mą­ją Ge­ra­si­mo­vo dok­tri­ną, ku­ri nu­ma­to „kri­zi­nį rea­ga­vi­mą“. Tai reiš­kia, kad Ru­si­ja ne tik vyk­dy­tų spau­di­mą nu­trauk­da­ma dip­lo­ma­ti­nius san­ty­kius ir eko­no­mi­nius ry­šius, bet ir pa­pil­dy­tų spau­di­mą ne­kon­ven­ci­nė­mis ir pa­slėp­to­mis prie­mo­nė­mis. Pa­vyz­džiui, uos­to blo­ka­da, su­si­sie­ki­mo trik­dy­mas, di­ver­si­nės gru­pės ir pa­na­šiai. Kar­tu nu­ma­to for­muo­ti sau iš­ti­ki­mą „pro­tes­to po­ten­cia­lą“, ku­rį va­din­tų „o­po­zi­ci­ja“: mar­gi­na­li­nės gru­pe­lės skam­biais pa­va­di­ni­mais de­mons­truo­tų pa­si­ry­ži­mą „iš­trauk­ti iš kri­zės“ vals­ty­bę, ku­rią „į ka­ro ke­lią stu­mia pro­va­ka­rie­tiš­ka vy­riau­sy­bė“. In­for­ma­ci­nės at­akos, pa­pil­dy­tos ki­ber­ne­ti­nė­mis at­ako­mis bei di­ver­si­nių gru­pių vei­ki­mu, su­trik­dy­tų ci­vi­li­nę inf­ras­truk­tū­rą (ry­šio sis­te­mas, in­ter­ne­tą, elek­tros tie­ki­mą ir t. t.). Tai tik sce­na­ri­jus, ku­ris ro­do, jog su­si­rū­pi­ni­mas Lie­tu­vos na­cio­na­li­niu sau­gu­mu tu­ri bū­ti nuo­sek­lus, bend­ras in­te­re­sas.

Tai­gi klau­si­mas, kaip gin­sis de­mo­kra­ti­ja, yra ne­at­si­tik­ti­nis. Kol kas Ru­si­jos in­for­ma­ci­nės po­li­ti­kos už­da­vi­nys di­din­ti ne­pa­si­ti­kė­ji­mą vals­ty­bės ins­ti­tu­ci­jo­mis (siū­lau val­di­nin­kų ir po­li­ti­kų su jo­mis ne­ta­pa­tin­ti, nes jie lai­ki­ni) ir su­sip­rie­ši­ni­mą vi­suo­me­nės vi­du­je nė­ra pa­siek­tas. Mar­gi­na­li­nės pro­pu­ti­niš­kos gru­pe­lės iš­sisk­lai­do ir vėl kon­so­li­duo­ja­mos nau­do­jant fi­nan­si­nes, in­for­ma­ci­nes ir ki­tas ga­li­my­bes. Ieš­ko­ma ir nau­jų ga­li­my­bių, ku­rias Lie­tu­vos žval­gy­ba įvar­di­jo kaip „tai­ki­nių pa­ieš­ką“. Tai orien­tuo­ta į pers­pek­ty­vą, nes „tai­ki­niai“ yra jau­nie­ji po­li­ti­kai, žur­na­lis­tai, moks­li­nin­kai ir net pers­pek­ty­vūs stu­den­tai. Tai ne nau­ja tak­ti­ka, ku­ri pers­pek­ty­vo­je ga­li bū­ti reikš­min­ga.

Lie­tu­vo­je iš Ru­si­jos biu­dže­to lė­šų iš­lai­ko­mi ne tik „klu­bai“, „for­ma­tai“, „fron­tai“, bet ir „nau­jie­nų“ por­ta­lai ru­sų ir lie­tu­vių kal­bo­mis, tei­sių gy­ni­mo cen­trai. Ži­no­ma, vi­sam tam iš už­ku­li­sių va­do­vau­ja tie pa­tys ke­lias­de­šimt žmo­nių, ku­rie yra nuo­sek­lūs V. Pu­ti­no ger­bė­jai ar­ba an­ti­va­ka­rie­tiš­ku­mu per­siė­mę mar­gi­na­lai. Žval­gy­bos pa­skelb­ta in­for­ma­ci­ja apie juos yra reikš­min­ga, nes su­tei­kia ži­nių apie už­ku­li­sius, ver­čia val­džios įstai­gas jiems už­trenk­ti du­ris. Ir kas svar­biau­sia - pi­lie­tiš­kai nu­si­tei­ku­siems žmo­nėms lei­džia iden­ti­fi­kuo­ti pu­ti­niš­kos lais­vės ir ver­ty­bių gar­bin­to­jus bei in­for­ma­ci­nius zom­bius. De­mo­kra­ti­ja tu­ri gin­tis ir pi­lie­tiš­ku­mu, ir vi­so­mis de­mo­kra­ti­nės vals­ty­bės su­tei­kia­mo­mis prie­mo­nė­mis.

Atgal