Ką atnešė pergalė

Pra­si­de­da dvi die­nas truk­sian­tys per­ga­lės prieš na­cis­ti­nę Vo­kie­ti­ją 70-me­čio ren­gi­niai. Šian­dien šį ju­bi­lie­jų mi­nės Va­ka­rų pa­sau­lis, ry­toj - Ru­si­ja. Lie­tu­vos is­to­ri­kai pa­brė­žia, kad ge­gu­žės 8-oji ir ge­gu­žės 9-oji ski­ria­si ir ideo­lo­gi­jos, ir ver­ty­bių po­žiū­riu.

Per­ga­lės 70-me­tis mi­ni­mas, kai dėl ka­ro Ry­tų Ukrai­no­je įžvel­gia­mas pa­vo­jus kil­ti pa­sau­li­nio mas­to konf­lik­tui. Ru­si­jos įvyk­dy­ta Kry­mo anek­si­ja ir va­di­na­ma­sis tė­vy­nai­nių gy­ni­mas už­sie­ny­je ne­re­tai ly­gi­na­mas su na­cis­ti­nės Vo­kie­ti­jos el­ge­siu prieš An­trą­jį pa­sau­li­nį ka­rą, kaip ryš­kiau­sią pa­vyz­dį pa­tei­kiant tuo­me­tės Če­kos­lo­va­ki­jos Su­de­tų kraš­to užg­ro­bi­mą.

Daug kam ky­la klau­si­mas, ar So­vie­tų Są­jun­gos tei­sių pe­rė­mė­ja Ru­si­ja aps­kri­tai tu­ri tei­sę kar­tu su ci­vi­li­zuo­tu pa­sau­liu mi­nė­ti Per­ga­lės die­ną? „Tei­sę švęs­ti per­ga­lę tu­ri pa­pras­ti ru­sai, ne Krem­lius“, - LŽ sa­kė is­to­ri­jos moks­lų dak­ta­ras, Sei­mo Na­cio­na­li­nio sau­gu­mo ir gy­ny­bos ko­mi­te­to na­rys Ar­vy­das Anu­šaus­kas.

Už da­tų sly­pi esmė

Ko­dėl Va­ka­rai ir Ru­si­ja Per­ga­lės die­ną šven­čia ne tą pa­čią die­ną? A. Anu­šaus­kas pri­mi­nė, kad na­cis­ti­nė Vo­kie­ti­ja bu­vo pri­vers­ta pa­si­ra­šy­ti du ka­pi­tu­lia­ci­jos ak­tus. Pir­mas pa­si­ra­šy­tas 1945 me­tų ge­gu­žės 7-ąją Reim­so mies­te, jis įsi­ga­lio­jo ge­gu­žės 8 die­ną 23 va­lan­dą 01 mi­nu­tė. So­vie­tų Są­jun­gos dik­ta­to­riui Jo­si­fui Sta­li­nui par­ei­ka­la­vus, ge­gu­žės 8-ąją prieš vi­dur­nak­tį Ber­ly­ne pa­si­ra­šy­tas an­tras ka­pi­tu­lia­ci­jos ak­tas, tuo me­tu Mask­vo­je jau bu­vo ge­gu­žės 9-oji - 0 va­lan­dų 43 mi­nu­tės.

Vil­niaus uni­ver­si­te­to is­to­ri­jos dės­ty­to­jas dr. Nor­ber­tas Čer­niaus­kas at­krei­pė dė­me­sį, kad ka­ro pa­bai­gos pa­si­rin­ki­mas nė­ra tik pa­pras­tas ka­len­do­ri­nis skir­tu­mas. „Es­mė ta, ko­kia ideo­lo­gi­ja ir ko­kios ver­ty­bės sly­pi už šių da­tų. Ge­gu­žės 8-ąją ša­lys mi­ni tai­ką, grį­ži­mą į nor­ma­lų gy­ve­ni­mą, ban­dy­mą įveik­ti ka­ro pa­tir­tis, jas įver­tin­ti, ju­dė­ti į prie­kį ir vie­ny­tis, kad pa­na­šus konf­lik­tas dau­giau ne­pa­si­kar­to­tų", - LŽ sa­kė jis.

Tuo me­tu ge­gu­žės 9-oji N. Čer­niaus­kui aso­ci­juo­ja­si su jė­gos de­mons­tra­vi­mu, už­ka­ria­vi­mais, per­ga­lė­mis, kaip ne­klys­ta­mu­mo ir pri­mes­tos vir­še­ny­bės įtvir­ti­ni­mu, pers­pė­ji­mais ne tik nu­ga­lė­tie­siems, bet ir są­jun­gi­nin­kams. "Iš es­mės 1945 me­tais ofi­cia­liai pa­si­bai­gu­sio An­tro­jo pa­sau­li­nio ka­ro So­vie­tų Są­jun­ga, o vė­liau ir jos tei­sių pe­rė­mė­ja Ru­si­ja ne­bai­gė iki šiol, tik ka­ras pe­rė­jo į ki­tą eta­pą. Nuo­lat ieš­ko­ma „fa­šis­tų“ ir jų ran­da­ma Es­ti­jo­je, Gru­zi­jo­je, Len­ki­jo­je, Lie­tu­vo­je, Ukrai­no­je. Jei sek­si­me bol­še­vi­ki­ne lo­gi­ka, ge­gu­žės 9-oji sim­bo­li­zuo­ja ne Vo­kie­ti­jos su­triuš­ki­ni­mą, o Ry­tų ir Vi­du­rio Eu­ro­pos už­ka­ria­vi­mą - il­ga­me­tės bol­še­vi­kų sva­jo­nės įgy­ven­di­ni­mą. Bū­tent to­dėl kas­met Per­ga­lės die­na ir „šven­čia­ma“ Mask­vo­je“, - ma­no jis.

Nuo­spren­dis ma­žoms tautoms

Abie­jų is­to­ri­kų nuo­mo­nės su­ta­po dėl to, kad An­tra­sis pa­sau­li­nis ka­ras iš tie­sų pra­si­dė­jo ne 1939 me­tų rug­sė­jo 1 die­ną, o rugp­jū­čio 23-ią­ją, kai bu­vo pa­si­ra­šy­ta Ne­puo­li­mo su­tar­tis, ži­no­ma kaip Mo­lo­to­vo - Ri­ben­tro­po pa­ktas.

„Jis sim­bo­li­zuo­ja dvie­jų dik­ta­to­rių - J. Sta­li­no ir Adol­fo Hit­le­rio - pa­skelb­tą nuo­spren­dį lais­voms vals­ty­bėms, o rug­sė­jo 1-ąją tas nuo­spren­dis bu­vo pra­dė­tas vyk­dy­ti“, - pa­brė­žė A. Anu­šaus­kas. Vė­liau A. Hit­le­ris, anot jo, ap­ga­vo J. Sta­li­ną ir stai­ga už­puo­lė So­vie­tų Są­jun­gą.

„Tik pri­dur­siu, kad daž­nai net ir da­bar­ti­nė­je Ru­si­jo­je aiš­ki­na­ma, jog Len­ki­ją, Suo­mi­ją, Bal­ti­jos vals­ty­bes, Be­sa­ra­bi­ją SSRS užg­ro­bė, kad sa­vi­tu bū­du gel­bė­tų sla­vus nuo bū­si­mos na­cių oku­pa­ci­jos ir tak­tiš­kai pa­si­reng­tų bū­si­mam ka­rui su na­cis­ti­ne Vo­kie­ti­ja. Tei­gia­ma, jog kar­tu nuo ne­ti­kė­tos vo­kie­čių in­ter­ven­ci­jos bu­vo ap­sau­go­tos ir užim­to­sios te­ri­to­ri­jos", - sa­kė N. Čer­niaus­kas.

Va­ka­rų pa­gal­ba nutylima

Pa­gal nau­jau­sią Ru­si­jos is­to­ri­jos ver­si­ją per­ga­lę An­tra­ja­me pa­sau­li­nia­me ka­re mė­gi­na­ma pri­skir­ti tik So­vie­tų Są­jun­gai, už­mirš­tant Va­ka­rų są­jun­gi­nin­kes.

A. Anu­šaus­ko tei­gi­mu, taip Krem­lius vėl klas­to­ja is­to­ri­ją. Jis abe­jo­ja, ar ti­krai So­vie­tų Są­jun­ga bu­vo pa­jė­gi nu­ga­lė­ti Vo­kie­ti­ją be są­jun­gi­nin­kių pa­gal­bos. „Ne­lies­ki­me 1944 me­tais ati­da­ry­to an­tro­jo fron­to. Daug ką pa­sa­ko ame­ri­kie­čių bei ang­lų vyk­dy­tas tech­ni­kos bei at­sar­gų tie­ki­mas į SSRS. Tar­ki­me, pa­si­nau­do­da­ma tie­ki­mu iš Va­ka­rų So­vie­tų Są­jun­ga ga­lė­jo pa­dvi­gu­bin­ti šaud­me­nų ga­my­bą. SSRS ga­vo dau­giau avia­ci­nių de­ga­lų, ne­gu pa­ti pa­ga­mi­no. Per ka­rą SSRS bu­vo pa­ga­min­ta 265 tūkst. au­to­mo­bi­lių, o tik iš JAV so­vie­tai ga­vo 410 tūks­tan­čių. Ame­ri­ka pa­dan­go­mis ap­rū­pi­no ir pu­sę Rau­do­no­sios ar­mi­jos au­to­mo­bi­lių par­ko. Treč­da­lis vi­so ar­mi­jos trans­por­to bu­vo im­por­ti­niai au­to­mo­bi­liai, jie dėl di­des­nės ke­lia­mo­sios ga­lios bu­vo nau­do­ja­mi ir kaip ar­ti­le­ri­jos vil­ki­kai“, - pa­sa­ko­jo A. Anu­šaus­kas.

Be są­jun­gi­nin­kių aliu­mi­nio so­vie­ti­nė pra­mo­nė bū­tų pa­ga­mi­nu­si per­pus ma­žiau lėk­tu­vų, tan­kų va­rik­lių. „Ma­ža to, iš JAV so­vie­tams per ka­rą bu­vo at­vež­ti 7057 tan­kai ir sa­vaei­giai pa­būk­lai, iš Ang­li­jos ir Ka­na­dos - dar 5480. Ame­ri­kie­čiai at­siun­tė 15 481, bri­tai - 3384 lėk­tu­vus. Ame­ri­kie­čiai už­kam­šė dar vie­ną de­fi­ci­ti­nę ru­sams sri­tį, at­siųs­da­mi 7944 ze­ni­ti­nius pa­būk­lus. Ir tai to­li gra­žu ne vis­kas. Aps­kai­čiuo­ta, kad są­jun­gi­nin­kų įta­ka Rau­do­no­sios ar­mi­jos ap­gink­la­vi­mui yra dvi­gu­bai di­des­nė, ne­gu bu­vo įpras­ta ma­ny­ti iki šiol“, - pa­žy­mė­jo is­to­ri­kas.

N. Čer­niaus­kas at­krei­pė dė­me­sį, kad So­vie­tų Są­jun­ga fak­tus apie An­trą­jį pa­sau­li­nį ka­rą pra­dė­jo klas­to­ti jam dar ne­pa­si­bai­gus. Pa­vyz­džiui, is­to­ri­ko tvir­ti­ni­mu, yra nu­ty­li­mos ti­kro­sios prie­žas­tys, ko­dėl SSRS na­cių bu­vo triuš­ki­na­ma 1941 me­tų an­tro­je pu­sė­je. Is­to­ri­ko tei­gi­mu, tuo­met SSRS ka­riuo­me­nė ne­tu­rė­jo sau ly­gių nei pa­gal žmo­giš­kus, nei pa­gal tech­ni­nius iš­tek­lius. „Na­cių Ver­mach­tas ka­rui ren­gė­si vos 4-5 me­tus, to­dėl nuo Rau­do­no­sios ar­mi­jos at­si­li­ko vi­sais par­ame­trais. Bet net ne tai svar­biau­sia. „Pu­ti­niz­mo“ ideo­lo­gi­jai ne­pa­si­duo­dan­tis Ru­si­jos is­to­ri­kas Mar­kas So­lo­ni­nas yra at­krei­pęs dė­me­sį, kad 1941-ai­siais šim­tai tūks­tan­čių so­vie­tų ka­rių me­tė mo­der­niau­sius to me­to tan­kus ir pa­bė­go, nes ne­no­rė­jo ka­riau­ti už „to­kią“ val­džią“, - sa­kė is­to­ri­jos spe­cia­lis­tas.

Tie­sa, vė­liau, anot N.Čer­niaus­ko, na­cių te­ro­ras ir so­vie­ti­nių ko­mi­sa­rų žiau­ru­mas pri­ver­tė pa­pras­tus SSRS pi­lie­čius, at­si­dū­ru­sius ne­pa­vy­dė­ti­no­je pa­dė­ty­je, ka­riau­ti iki ga­lo.

Ti­krie­ji did­vy­riai - pa­pras­ti rusai

A. Anu­šaus­kas pri­pa­ži­no, kad klau­si­mas, ar SSRS tei­sių pe­rė­mė­ja Ru­si­ja, tu­rint gal­vo­je jos vyk­do­mą ag­re­si­ją Ukrai­no­je, tu­ri tei­sę švęs­ti Per­ga­lės die­ną, yra at­vi­ras. Jo nuo­mo­ne, Krem­lius to­kios tei­sės grei­čiau­siai jau ne­tu­ri. Bet ją tu­ri pa­pras­ti ru­sai.

„Jei kal­ba­me apie ka­ro lai­mė­to­jus, Ru­si­jo­je jį lai­mė­jo ru­sų tau­ta sa­vo mil­ži­niš­ko­mis pa­stan­go­mis. Taip, su są­jun­gi­nin­kių pa­gal­ba, ne­pai­sy­da­ma sa­vo ti­ro­niš­ko re­ži­mo veiks­mų ir per ka­rą trem­ty­je ir la­ge­riuo­se iš­žu­dy­tų mi­li­jo­nų sa­vo pi­lie­čių. Vien ka­ro me­tais gu­la­go la­ge­riuo­se žu­vo mi­li­jo­nas ka­li­nių, o dik­ta­to­riaus J. Sta­li­no ka­ri­nis va­do­va­vi­mas lė­mė mi­li­jo­ni­nes ka­rių ir ci­vi­lių žū­tis. Bū­tent dėl to ne J. Sta­li­no re­ži­mo da­bar­ti­niai gar­bin­to­jai, o ru­sų tau­ta, pa­au­ko­ju­si mi­li­jo­nus sa­vo tau­tie­čių ant dik­ta­to­rių su­kurs­ty­to ka­ro au­ku­ro, ga­li švęs­ti sa­vo per­ga­lę. Tik da­bar šia per­ga­le ir jos vai­siais dėl sa­vo val­džios iš­lai­ky­mo ma­ni­pu­liuo­ja klep­to­kra­ti­nė Krem­liaus val­džia“, - min­ti­mis da­li­jo­si po­li­ti­kas.

N. Čer­niaus­ko ti­ki­ni­mu, An­tro­jo pa­sau­li­nio ka­ro me­tais bol­še­vi­ki­nė Ru­si­ja bu­vo ly­giai to­kia pat ag­re­so­rė, kaip ir na­cis­ti­nė Vo­kie­ti­ja. „Tai ge­riau­siai par­odo 1939-1941 me­tų lai­ko­tar­pis, ku­rį iš pra­džių So­vie­tų Są­jun­ga, o vė­liau Ru­si­ja iš pa­sku­ti­nių­jų sten­gia­si už­tu­šuo­ti sek­da­mos pa­sa­ką apie Di­dį­jį Tė­vy­nės ka­rą, ku­rio pra­džia esą sie­kia 1941 me­tų bir­že­lio 22 die­ną, kai A. Hit­le­ris už­puo­lė SSRS. Bet ar ga­li­me už­mirš­ti plė­ši­kiš­ką Vi­du­rio Eu­ro­pos tau­tų oku­pa­ci­ją, sta­li­nis­ti­nės vals­ty­bės ka­rą prieš Suo­mi­ją?" - kal­bė­jo is­to­ri­kas.

Anot jo, SSRS tei­sių pe­rė­mė­ja Ru­si­ja ne­pa­si­kei­tė. "Pir­miau­sia tu­riu gal­vo­je ne­se­niai užg­rob­tas Gru­zi­jos, Ukrai­nos te­ri­to­ri­jas. Kaip tai su­si­ję su Krem­liaus gar­siai pro­pa­guo­ja­ma tai­kos po­li­ti­ka?“ - ste­bė­jo­si N. Čer­niaus­kas.

Iš www.lzinios.lt, 2015 05 08

Atgal