Nepriklausomybės kova: propaganda tęsiasi

Tarpukario Lietuvoje buvo siekiama sukurti teigiamą Sovietų Sąjungos įvaizdį Lietuvos visuomenėje. Tuo tikslu į Maskvą buvo kviečiami kultūros veikėjai – mėginta įrodyti, kad darbo liaudis gyvena labai gerai ir patogiai. Grįžę namo, tautos atstovai savo kūriniuose įamžindavo fasadines sovietų demonstruojamas vertybes.

Komunistinės valstybės propagandinis mechanizmas buvo pagrįstas antivakarietiškumu ir iškreipta istorijos samprata. Po Antrojo pasaulinio karo, siekiant nutraukti tautiečių paramą Lietuvos partizanams, buvo laužomos socialinės struktūros, agentai smogikai infiltruodavosi į jų gretas, persirengę partizanų uniformomis vykdydavo įvairius nusikaltimus, provokacijas bei išdavystes. Tokiu būdu laisvės kovotojai buvo diskredituojami visuomenėje, o komunistiniai žudikai vaizduojami kaip demokratai, okupaciją pavertę „išvadavimu“.

Po dezinformacijos šydu vienpartinė SSRS valdžia slėpė daugybę jiems nepalankių faktų: atlikus tam tikras apklausas, paaiškėjo, kad kas antras komunistas ateistinėje partijoje yra tikintis, buvo manipuliuojama žiniasklaida. Valdžia kiekvienai žiniasklaidos priemonei leido direktyvas, nurodančias, kaip pateikti naujienas, kaip rašyti apie istorinius bei politinius įvykius, tarptautinius santykius. Žurnalistai turėjo visa tai įgyvendinti kartu su komunistų partijos ideologinio skyriaus atstovais.

Ieškojo informacinių alternatyvų

1987 metus galima vadinti neilgai trukusiu spaudos aukso amžiumi. Atsižvelgiant į technines priemones, tuo metu būtent spauda buvo kertinis informacijos sklaidos šaltinis. Siekdami numalšinti įsivyravusį informacinį badą, žmonės alternatyvų ieškojo radijo laidų transliacijose iš Vakarų. Nors radijo bangos ir buvo slopinamos, pagal 1987-1988 metais darytas apklausas, užsienio radijo laidų klausėsi tiek jauni, tiek senyvo amžiaus žmonės. Didelė dalis visuomenės klausėsi „Amerikos balso“, „Laisvosios Europos“, „Vatikano radijo“, taip pat radijo laidų rusų kalba – „Pekino radijo“, „Tiranos radijo“. Taigi nors visuomenė ir patyrė stiprų ideologinį spaudimą, dezinformacijos skleidėjams nepavyko likviduoti gaunamų informacinių alternatyvų.

Tautinio atgimimo laikotarpis atskleidė, kad sovietinės komunistinės propagandos poveikis buvo ribotas. Nors nemaža dalis visuomenės buvo sužalota pokarinio teroro, sovietų diegiama sistema nustojo veikti kartu su ekonominės krizės pradžia. 1988 m. žmonės nebetikėjo oficialia spauda. Nors 1990-1991 m. Lietuvoje vis dar egzistavo Maskvos valdomos ir promaskvietiškos partinės struktūros, KGB bei sovietinė armija, žmonės turėjo alternatyvius informacijos šaltinius, kurie padėjo apsisaugoti nuo skleidžiamos dezinformacijos. Nors pirmajame mūsų nepriklausomybės dešimtmetyje specialiosios tarnybos mėgino paveikti politinį elitą ir visuomenės nuomonę, jos vis labiau ir labiau silpo. KGB blogai įvertino susiklosčiusią situaciją ir greitai suprato, kad norimus rezultatus gali pasiekti tik pasitelkę karinę jėgą, tačiau tuo metu sovietai jau buvo degradavę, o mes gavome progą išsikovoti laisvę.

Siekia atkurti imperiją

Tačiau net ir dabar, švenčiant 25-ąsias Lietuvos nepriklausomybės metines, mūsų visuomenės veidas yra gana susirūpinęs. Vis labiau stiprėjant karinei grėsmei kaimyninėse šalyse, tampa akivaizdu, kad net ir išsikovojus laisvę pabėgti nuo rusiško praeities šešėlio nėra lengva.

Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos departamento Planavimo ir analizės skyriaus vyriausiasis specialistas Karolis ZIKARAS išskiria pagrindinius metodiško propagandos skleidimo tikslus: sprendimo priėmimo proceso paveikimas, valios priešintis palaužimas bei savo galios įtvirtinimas, kuomet viena valstybė kontroliuoja kitą valstybę. Pasak jo, parodant didelę galią ir sukeliant paniką bei baimę, išugdomas visuomenės nihilizmas savo valstybės atžvilgiu; siekiama sukurti vergišką visuomenės požiūrį į savo šalį. „Ideali pergalė – laimėti karą nekariaujant“, – mintimis dalinosi K. Zikaras.

Nuo 2004 metų Rusijoje pasirodė patriotinės gamybos produktai, kurie ėmė kelti visuomenės ūpą ir žadinti imperines nostalgijas. Buvo siekiama sukurti ne naują valstybės įvaizdį, o susigrąžinti senąją imperiją. Pasak K. Zikaro, kuris taip pat žinomas kaip karo istorikas, V. Putino ideologija – tai sovietinės ir provoslaviškos ideologijos samplaika. „Nauja yra tai, kas yra pamiršta sena“, – sakė istorikas.

Melas slypi už ekrano

Nors duris į sovietmetį lietuviai uždarė jau daugiau nei prieš du dešimtmečius, komunistinė ideologija paliko randus mūsų visuomenės sąmonėje. Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narys dr. Arvydas ANUŠAUSKAS teigia: „Deja, dalis visuomenės tebeliko imli propagandinėms klišėms, kurias naudoja dabartinė autoritarinė Putino Rusija.“ Propagandos elementų neišvengė ir dalis lietuviškos žiniasklaidos. Rusijos žinių laidas žiūri 13 proc. lietuvių ir 60 proc. rusakalbių mūsų šalies gyventojų. Lietuvos žinių laidas žiūri maždaug 50 proc. lietuvių ir 18 proc. rusakalbių, dar tiek pat žiūri internetu. Remiantis Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos departamento duomenimis, iš viso Rusija televizijos kanalui „Russia Today“ 2015 m. nusprendė skirti įspūdingą pinigų sumą – 400 mln. JAV dolerių arba daugiau nei milijardą litų. Tai yra apie 30 proc. didesnė suma nei buvo numatyta skirti šiai televizijai anksčiau sudarytame 2014-2016 m. Rusijos išlaidų plane. Ši valstybė siekia kuo plačiau paskleisti savo propagandą Lietuvos masinės informacijos priemonėse bei internetinėje žiniasklaidoje ar socialiniuose tinkluose. Rusijos valdžia ieško būdų, kaip prisidengiant kitose valstybėse registruotomis įmonėmis investuoti į žiniasklaidos priemones Lietuvoje arba remti jas finansiškai, taip darant įtaką jų skelbiamos informacijos bei transliuojamų laidų turiniui. Vienas iš pavyzdžių, įrodančių tokius atvejus – šią žiemą suklastoti TV3 žinių laidos apklausos duomenys. Rusijos tarnyboms dirbantys įsilaužėliai, pasitelkę specialią programą, akimirksniu „pribalsavo“ beveik 7500 balsų už tai, kad, lietuvių manymu, Rusija neužsiima šmeižikiška propaganda, o sako tiesą. Suklastoti balsai sudarė 67 proc. visų balsavusių portale „zinios.lt.“

Pasak A. Anušausko, priešnuodis prieš dezinformaciją – informacijos šaltinių įvairovė. „Tam, kad būtų kuriama alternatyvi informacija, visuomeninės televizijos finansavimą padidinome dvigubai, – tikino A. Anušauskas. Pavieniai žurnalistai puola iš Europos nešamą „blogį“ ar amerikiečių „diktatą“, už visas Lietuvos nelaimes atsakingus konservatorius ir jų „blogio įsikūnijimą“ – Vytautą Landsbergį, „prezidentę – karo propagandistę“, „šaukiamojo amžiaus jaunimą – supuvusio elito patrankų mėsą“ ir panašiai.“ Anot jo, Rusijos propagandiniai išpuoliai nėra atsitiktiniai, juolab, kad tai jie organizuoja kaip valstybinę politiką. Šių dienų propagandinio režimo sistemą tinkamai apibūdina prof. Valdo Rakučio žodžiai: „Mūsų laikais, „fizinė okupacija“ nebėra būtina, įtaką ir galią galima rodyti ir kitais būdais. Šiam tikslui iš pradžių keičiamas žmonių mąstymas, šalinamas nacionalinis išdidumas, o galiausiai pakeičiama ir pati nacionalinė tapatybė.“

Iš www.universitetozurnalistas.kf.vu.lt, 2015 05 08

Atgal