Ministerijos „otpyska“ dešimčiai tūkstančių šeimų

Biurokratinių atsakymų rengimo menas yra tiek ištobulintas, kad jų kitaip ir neišeina vadinti, o tik nenormine kalba. Tai tuščias atsakymas, neliečiantis reikalo esmės. Ar tikėjausi bent iš MINISTERIJOS gelmių ateinančio išsamaus, detalaus ir skaičiavimais pagrįsto atsakymo? Taip. Kai kreipiausi į socialinės apsaugos ir darbo ministrę Algimantą Pabedinskienę, kviesdamas dar kartą svarstyti savivaldybei priklausančio ir socialinio būsto nuomos kainos apskaičiavimo tvarką, būtent to ir tikėjausi. Juk Vyriausybei nustačius „rinkos pataisos koeficientą“, kuris „gali svyruoti nuo 1,2 iki 3,5“, 2–3 kartus pabrangino minėtų butų nuomą. Vilniuje tai palietė 1559 savivaldybės butų nuomininkų šeimas bei 917 socialiniame būste gyvenančių šeimų. Tas pats atsitiko ir kituose miestuose. Dešimt tūkstančių šeimų dabar galės pasiskaityti ministrės pasirašytą atsakymą, kad viskas yra teisėta ir viskas yra gerai. Nieko keisti nereikia.

Aš neteigiau, kad mano siūlymai nekritikuotini, tačiau kokius siūlymus formuluoja pati ministerija – kaip pakeisti patvirtintus dokumentus ir įnešti šiek tiek racionalumo į nuomos branginimo procesą? Jokių. „Koeficientų dydžiai proporcingi būsto nusidėvėjimui“, „manome, kad koeficientų keisti nereikia“. O gal vis tik reikia? Anksčiau priimti teisiniai dokumentai nėra panacėja visam laikui. Bet geriausia atsakymo dalis yra ši (siūlau garsiai skaityti tiems, kurie nuomojasi butus be kanalizacijos, vandentiekio, medinukuose...): „asmenims ir šeimoms turi būti nuomojamas tinkamas būstas, t. y. atitinkantis statybos ir specialiųjų normų (higienos, gaisrinės saugos ir kitų) reikalavimus“ (audringi plojimai!), „todėl nuostatos, jog savivaldybės būsto nuomos mokestis negali didėti, jei per pastaruosius 5 metus nėra atliktas kapitalinis remontas, įtvirtinimas metodikoje sudarytų galimybę išnuomoti netinkamą būstą ir kartu skatintų tokio būsto tolesnį nusidėvėjimą“. Jūs teisingai supratote – sąlyga kapitališkai remontuoti medinukus ir komunalinių paslaugų neturintiems namams įvesti vandenį ir tualetą skatintų „tokio būsto tolesnį nusidėvėjimą“. Gal tikrai tokios sąlygos nereikia, gal reikia savivaldybes kaip nors kitaip įpareigoti remontuoti savo gyvenamus namus? Išgirdau tik vienintelį pasiūlymą – imti paskolą remontui ir perkelti išlaidas į nuomos mokestį arba teismo keliu išsireikalauti remonto. Ar tikrai žmonėms su menkais uždarbiais galima pasiūlyti skolintis ir bylinėtis?


Žinoma, desertas pabaigai. Susidūręs su daugybe nuomininkų, aš teigiu, jog Vyriausybė pamiršo socialinį jautrumą (žmogų), kad „šiuose butuose dažniausiai ištisus dešimtmečius gyvena žmonės, kad tai jau pensininkai ar dideliais uždarbiais negalintys pasigirti žmonės, kuriems net ir davus buto išsipirkimo galimybę niekas nebeskolina“. Tačiau MINISTERIJOS atsakyme matau plazdenant raudonos vėliavos šešėlį: „savivaldybės būstas yra nuomojamas ir šeimoms, kurių pajamos ir turimas turtas gerokai viršija įstatyme nustatytus pajamų ir turtų dydžius, taip pat šeimoms, GALIMAI turinčioms kelis nuosavus būstus, manytume, kad Metodikos nuostatos neturėtų būti keičiamos“. Taigi gerbiami nuomininkai, ministerija siūlo pasitikrinti, ar tik jūs negyvenate iš svetimos kišenės, užantyje užspaudę kelis butus ir net važinėjantys automobiliais? Sakote, kad neturite ir naudojatės kompensacija? MINISTERIJA taip nemano.

2016-01-20

Atgal