Iš gyventojų priėmimo Panevėžyje: apie biurokratiją ir poeziją

Šiandien, vasario 1 d., ir Panevėžyje pradėjau priėmimus. Per valandą - pirmi trys miesto ir viena rajono gyventoja su savo bėdomis. Skundai dėl teisėsaugos ir žemėtvarkos. Apibendrintai galiu pasakyti, kad žmonės, susidurdami su vietos valdininkais, vietoje dalykiško reikalų sprendimo gauna biurokratinius atsirašymus arba yra vaikomi iš kabineto į kabinetą nieko nesprendžiant. Teks, kaip ne kartą anksčiau, išreikalauti iš atitinkamų institucijų atsakymus be formalaus atsirašinėjimo.
 
Buvo atėjęs ir apie istoriją norėjęs pakalbėti kraštotyrininkas bei įteikė vyskupo jono Kaunecko kalbą, kuri buvo skirta Julijonui Būtėnui. Simboliška, bet joje buvo ir poeto V. Ciniausko žodžiai:

"nors Lietuva laisva - dvasia laisva netapus...
Kad po gimtinę melas ir klasta,
susikabinę už parankių šlaistos.
Kad nugalėjo kūnas, o dvasia
vėl nustumta į tolimiausią kampą,
kad pažadai ištirpo dausose,
o žodžiai su darbais nebesutampa".
 
Skaitantis supras, ką poetas norėjo pasakyti.
 
 

Atgal