Mes kaip estai: įstatymų priėmimas ir ateities vizija

Pasibaigus paskutinei šio Seimo pilnai sesijai ir valdantiesiems kažką nerišliai artikuliuojant apie Darbo kodeksą ir kitų įstatymų svarstymą neeiliniame posėdyje, galima pasigilinti į estų patirtį priimant įstatymus. Ji ir panaši, ir skiriasi. Kaip ir pas mus įstatymų leidyba daugeliu atžvilgių yra formalus aktas be vizijos ir pagrindimo. Dažnai keičiami vos keli žodžiai tik todėl, kad anksčiau įstatymo teikėjai to nepadarė ar nenumatė pasekmių. Estijoje 2009-2011 metais buvo keičiama 75 proc. įstatymų (dėl ekonominės krizės reikėjo itin daug pataisų, panašiai kaip ir pas mus tuo laikotarpiu), tačiau per pastaruosius dešimt metų įstatymų sumažėjo nuo 380 iki 375. Estų specialistų nuomone, įstatymai per daug detalizuojami ir kuo jie detalesni, tuo dažniau juos reikia keisti. 2009 metais įstatymas dėl valstybės gynimo taikos metu be pataisų veikė tik vieną dieną (panašų įstatymą mes priėmėme tik po 6 metų).

Be to, Estijoje rašomi įstatymai ateičiai. Pavyzdžiui, pajamų mokesčio įstatymo nauja redakcija, kuri turi įsigalioti 2024 metais, prokuratūros įstatymas – 2021 metais. Estiška išvada (kurios jie patys taip pat nesilaiko) – skubotas įstatymų ir jų pataisų priėmimas kenkia šalies konkurencingumui, nes kiekviena naujovė didina administracinę naštą. Todėl 2015 metais nusprendė sumažinti priimamų įstatymų skaičių, kiekvieną kartą reikalaujant detaliai įvertinti įstatymų pataisų poveikį ir apskritai įvertinti, ar tokia pataisa reikalinga. Tačiau priimant trečdalį įstatymų taip ir nebuvo laikomasi šios taisyklės (pas mus į projektus dažniausiai įrašomas formalus teiginys – „neigiamo poveikio neturės“). Pamokanti patirtis, tačiau norint sudaryti sąlygas priimti kokybiškus įstatymus, reikia turėti tvirtas politines nuostatas ir ateities vizijas. Jei jų nėra, įstatymų turinys bus reguliuojamas viešųjų ryšių bendrovių, žiniasklaidos simpatijų ar antipatijų, pavienių interesų „stūmikų“ ir dar kokių įtakų. 

2016-07-05

Atgal