Netikėtas atradimas Ariogalos sąskrydyje - lietuvių stiprybę menantis elementorius

Daugiau sąskrydžio akimirkų - fotogalerijoje.
 
Š. m. rugpjūčio 6 d. Ariogaloje vykęs Lietuvos tremtinių, politinių kalinių ir Laisvės kovų dalyvių sąskrydis „Su Lietuva širdy“ prasidėjo jau tradicine tapusia dalyvių eisena. Svečiai leidosi į Dubysos slėnį, būrėsi į tremties ir kalinimo vietų saleles, sveikino "Misija Sibiras" dalyvius, dalyvavo šv. Mišiose, klausėsi jungtinio tremtinių choro, solistų dainų. Ant Dubysos kranto esančiame partizanų bunkeryje vyko pokalbiai apie partizanų ginkluotę, aprangą, spaudą. Apsilankius filmų ir parodų palapinėje buvo galima pamatyti „Žaibas – Dzūkijos legenda“, „Choras“, „Misija Sibiras’15: keturiolika nežinomybės dienų arba kaip mes gėrėme kavą su bobute“ filmus, atidaryta paroda „Tremties vaikai“.

Netikėtu atradimu tapo tiesiai į rankas patekęs ant beržo tošies Rešiotų lageryje Broniaus Sipavičiaus pagamintas elementorius, vertas ypatingo dėmesio ir platesnio aprašymo. Lietuviški tekstai, lietuviškos raidės. Dukrai Daliai, kad nepamirštų lietuvių kalbos. Ši relikvija saugoma šeimoje.
 

Gydytojas Bronius Sipavičius (1885-1972) buvo kilęs iš garbingos giminės. Tėvas – Mečislovas Fortunatas Sipavičius – buvo pagarsėjęs savo krašte kaip 1863 metų sukilėlis, kovojęs prieš carinę armiją prie Papilės. Pasitraukęs į Paryžių sugrįžo tik po caro Aleksandro III 1872 metų amnestijos.

Bronius mokėsi Maskvos universiteto Medicinos fakultete. Fronte dirbdamas karo gydytoju Bronius Sipavičius veikė tarp Batumo ir Trapezundo lietuvių. Grįžęs į Lietuvą jis dirbo Jurbarko ligoninės vedėju.

1923 metais sausio 1 dieną Bronius Sipavičius iškviečiamas prezidento ir paskiriamas sveikatos departamento direktoriumi, kurio pareigas ėjo iki 1926 metų sausio 10 dienos. Taip pat apsigina medicinos mokslų daktaro vardą ir tampa profesoriumi. Už visą veiklą ši asmenybė buvo apdovanota Didžiųjų Lietuvos kunigaikščių Vytauto ir Gedimino ir Šaulių sąjungos ordinais.

Nuo 1928 metų sausio 1 dienos jis paskiriamas Rokiškio apskrities gydytoju, kuriuo dirbo iki pat 1941 metų birželio 14 dienos, kuomet už savo nuopelnus Lietuvai buvo ištremtas į Krasnojarsko krašto Rešiotų lagerį. Čia jis dirbo gydytoju ir gelbėjo kalinių gyvybes.

Po 15 metų jis grįžo į Lietuvą ir periferijoje dirbo gydytoju. Prieš 7 dešimtmečius lageryje jo padarytas elementorius - unikalus lietuvių stiprybės liudijimas, mūsų nenugalimas informacinis ginklas iš beržo tošies.

2016-08-07

Atgal