Filmo „Laisvės kaina. Savanoriai“ apžvalga: kaip atkuriama istorija?

 
Ko gero, jau visi parašė apie LRT daugiaserijinio televizijos filmo „Laisvės kaina. Savanoriai“ premjerą. Istorinio filmo žanras yra nelengvas ir sudėtingas. Gali pasirinkti atkurti istoriją su originalia kalba, kaip M.Gibsono filme "Apokalipto" - su jakutekų majų kalba arba "Kristaus kančioje" - su aramėjų kalba, bei panaudoti šimtus žmonių masinėse scenose. Tam reikia tik viso metinio LRT biudžeto.  Jei jo nėra, tai renkiesi lengvesnį kelią. Tai natūralu ir nė kiek nesmerktina.

Ar istoriniuose serialuose būna tekstiniai intarpai, nurodantys žiūrovui istorinius faktus, kuriais sekama? Būna, bet ženkliai trumpesni. Jie yra tikslūs, perdėtai išsamūs. Jie, matyt, trikdo preciziškus istorijos žinovus. Taip, tekstai tikslūs, o štai paties serialo vyksmas yra kažkur šalia. Įvykius pralenkia tai pusmečiu, tai metais. Ar dėl to turėčiau sutrikti? Ne.

Tai vaidybinis televizijos filmas, itin tikslaus istorijos atkūrimo nesiekiama. Taip suvaidinami mūsų istorinio mito epizodai. Tai tikrai nėra blogai. Gal jaučiamas laikmečio detales išmanančio konsultanto deficitas (patariantis dėl personažų elgesio manierų, retorikos ir pan.), tačiau pagrindiniai autoriai savo darbą atliko profesionaliai.

Tad man asmeniškai patiko ne tik Jazzu daina „Rudens naktis sustojo“. Kas gali padaryti ir parašyti scenarijų geriau - plunksną į rankas. Aš asmeniškai savo 8 dalių serialo „Kriminalisto užrašai“ scenarijaus koncepcijos įgyvendinimą palikau ateičiai - kol tapsime turtingesni ir labiau patyrę.

2016-11-02

Atgal