Konstitucijos pataisos – kelias į piliečių atstovavimo bei parlamentinės kontrolės silpninimą

Kadangi šiandien tik aš turėjau galimybę iš esmės pasisakyti apie Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos parengtas Konstitucijos pataisas, kuriomis siūloma nuo 141 iki 101 mažinti parlamentarų skaičių bei paankstinti Seimo rinkimų datą, tai pateikiu trumpą reziumė: „Konstitucijos pataisos – kelias į piliečių atstovavimo bei parlamentinės kontrolės silpninimą, simuliuojant rimtas reformas”.

Norėčiau apginti tuos žmones, kurie 1991-1992 m. kūrė konstituciją, pagal kurią gyvename pastaruosius 25 metus. Seimo narių skaičius, biudžeto svarstymas rinkiminiais metais – viskas buvo aptariama. Seimo narių skaičius prieš 25 metus buvo derinamas, lyginamas, peržiūrima kitų šalių patirtis. Siekdamas efektyvaus parlamento darbo, stiprios parlamentinės kontrolės negali orientuotis nei į gerokai mažesnių, nei į ženkliai didesnių valstybių patirtis. Latvijoje yra 1 472 478 rinkėjai arba 14 000 vienam parlamentarui, Estijoje – 979 910 arba 9500 vienam parlamentarui. Abi mūsų kaimynės turi tiek pat balsuojančiųjų, kiek viena Lietuva, ir kartu paėmus 202 deputatus. Lietuvoje vienas parlamentaras tenka 17 375 rinkėjams, o siūloma sumažinti atstovavimą iki 24 257 rinkėjų. Aplenktume visas regiono valstybes prastesniu gyventojų atstovavimu: 10-15 proc. – Norvegiją ir Suomiją, 1,7 karto – Latviją ir 2,2 karto – Estiją.

Akivaizdu, kad parlamentarų skaičius pas mus yra ne tik optimalus, leidžiantis atstovavimui apimti pačius įvairiausius gyventojų sluoksnius, tautines bendruomenes. Jis atitinka ir regione, tarp nedidelių ir vidutinių valstybių susiklosčiusį dydį ir niekuo kol kas neišsiskiria. Jokie parlamentarų skaičiai konstitucijos kūrėjų nebuvo imami iš lubų, skirtingai negu dabar esantys siūlymai. Bet ir tokiam politiniam sprendimui reikia logikos ir argumentų. Jei nesvarbu atstovaujamų rinkėjų skaičius, tai sekant Rusijos pavyzdžiu (pagal santykį su piliečių skaičiumi) turėtų būti dešimt parlamentarų. Jei vadovautumėmės Lenkijos parlamentarų ir rinkėjų skaičiaus santykiu, tai reikėtų sumažinti iki 30. O jei sektume Liuksemburgo pavyzdžiu, tai turėtumėme padidinti iki 600. Kodėl nekeičia parlamentarų skaičiaus kitos šalys, kurios dėl emigracijos prarado po dešimtadalį ir daugiau savo gyventojų? Nes išvykę liko piliečiais – gyvena užsienyje, bet turi teisę balsuoti savo šalies parlamento rinkimuose. Štai Estijoje tokią teisę turi 76 488. Ar jau nurašome kitose šalyse gyvenančius savo piliečius, kurie nenori gyventi taip valdomoje Lietuvoje?

Manyčiau, kad rinkėjų atstovavimo silpninimas, kad ir kokiais gražiais šūkiais jis būtų papuoštas, veda į populistinį-oligarchinį valdymą. Negaliu nepritarti užvakar prezidento Barako Obamos atsisveikinimo kalboje išsakytai minčiai: „Demokratija nėra savaime suprantamas dalykas“. Todėl ją reikia nuolat ginti. Ir tautos atstovavimo siaurinimą, ignoruojant visas kaimyninių valstybių, mūsų sąjungininkių patirtis, vertinu būtent taip – kaip mėginimą riboti demokratinį atstovavimą. Reikia imtis rimtų valdymo reformų, mažinant biurokratiją, sudarant sąlygas konkuruoti su privačiu sektoriumi dėl geriausių darbuotojų. Tačiau apie tai kol kas nesigirdi. Konstitucijos pataisos – kelias į piliečių atstovavimo bei parlamentinės kontrolės silpninimą, simuliuojant rimtas reformas.
 
Ši nuotrauka vaizdžiai iliustruoja, kur einama su tokiomis pataisomis.

2017-01-12

Atgal