A. Anušauskas: operatyvinė veikla turės atsisakyti sovietinio apvalkalo

2011 gegužės 24 d.

 

Alfa

 

Pastaruoju metu platinama informacija apie Operatyvinės veiklos įstatymo pakeitimus ne visada atitinka tikrovę. Apie tai šiandien Seime vykusioje spaudos konferencijoje „Operatyvinės veiklos kontrolė: padaryti ir daromi darbai“ kalbėjo Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Arvydas Anušauskas ir Teisės ir teisėtvarkos komiteto (TTK) pirmininkas Stasys Šedbaras.
 
Net dvidešimt viena valstybė perkėlė europinę duomenų saugojimo direktyvą į nacionalinius teisės aktus. Bet Lietuva priklauso tai nedidelei valstybių grupei (kartu su Lenkija, kuriai pagal tokią statistiką teko net 40 proc. užklausų Europos Sąjungos šalyse), kuri Europos Komisijai teikia informaciją ne tik apie užklausas dėl mobilaus ryšio vartotojų duomenų tiriant sunkius nusikaltimus, bet ir tenkinant kitų ES valstybių teisinės pagalbos prašymus, vykdant operatyvinius tyrimus.
 
„Norėčiau pabrėžti, kad žmonės, rašantys šia tema, ne visada yra susipažinę su europinėmis direktyvoms, jų taikymo ypatybėms, ir su tomis problemomis, su kuriomis susiduria šalys, taikydamos europines direktyvas būtent dėl duomenų saugojimo“, – kalbėjo NSGK pirmininkas pastebėdamas, jog kilus diskusijai dėl operatyvinės veiklos įstatymo pakeitimų buvo išplatinta daug tikrovės neatitinkančios informacijos.
 
Pasak A. Anušausko, per dvejus metus liko nesutvarkytas statistikos dubliavimosi klausimas. Tačiau pagal pateiktus duomenis aišku, kad bendras užklausų apie mobilaus ryšio vartotojus skaičius 2008 m. siekęs 85 tūkst., 2009 m. sumažėjo iki 51 tūkst. (patenkinta 45 tūkst.). Iš 45 tūkst. užklausų 75 proc. teko Kriminalinės policijos biurui, 12 proc. – Muitinės kriminalinei tarnybai, 7 proc. – Valstybės saugumo departamentui, 5 proc. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai, 1 proc. – Specialiųjų tyrimų tarnybai. Lietuvoje, kurioje tais metais buvo įvykdyta 76 tūkst. nusikaltimų, kai kurių nusikaltimų tyrimui operatyvinė veikla labai pagelbėjo. Štai 2010 m. įtarimai padarius nusikaltimus įteikti daugiau kaip 24 tūkst. žmonių, nes ištirta nusikaltimų dėl beveik 2 tūkst. neteisėto elektroninių priemonių ir duomenų panaudojimo, 1 tūkst. elektroninių kortelių ir su tuo susijusių sukčiavimų, 3 tūkst. sukčiavimo nusikaltimų (tarp jų ir telefoninių sukčių), 2220 nusikaltimų dėl narkotikų platinimo, 715 korupcinių nusikaltimų, 189 nusikaltimų, kuriuos padarė 730 asmenų, dėl pridėtinės vertės mokesčių grobstymo, 160 – dėl rasinės ar tautinės neapykantos kurstymo ir t.t. „Taigi, duomenų saugojimas yra veiksminga kovos su nusikalstamumu priemonė, bet nuolat turi būti taikomi aukšto lygio privatumo užtikrinimo ir asmens duomenų apsaugos standartai“, – kalbėjo A. Anušauskas.
 
TTK pirmininko S. Šedbaro nuomone, operatyvinės veiklos, kaip sovietinių laikų sąvokos, reikės atsisakyti: „Jau dabar yra parengtas ir svarstomas Žvalgybos įstatymas pagal Valstybės gynimo tarybos patvirtintą Žvalgybos koncepciją. Reikės kalbėti apie slaptų priemonių, kriminalinės žvalgybos taikymą kriminalinių tyrimų metu arba žvalgybą užtikrinant nacionalinį saugumą“.
 
Kaip pastebi S. Šedbaras, siūlomais Operatyvinės veiklos įstatymo pakeitimais, kuriuos suformulavo Seime veikusi darbo grupė, numatyta esminė pataisa – nusikalstamų veikų tyrimus vykdančioms tarnyboms reikės gauti teismo sankciją įtariamojo sekimui, bet nereikės naujos sankcijos (tik informavus prokurorą) asmeniui pakeitus telefono kortelę su numeriu (ypač dažnai tai daro organizuoto nusikalstamumo atstovai, narkotikų platintojai).
 
A.Anušauskas priminė, kad NSGK buvo pasiūlęs šiek tiek griežtesnę formuluotę: pasikeitus telefono numeriui reikėtų informuoti ne tik prokurorą, bet ir sankcionavusį teisėją, tačiau darbo grupė tam nepritarė.
 
 NSGK pirmininkas mano, kad nėra lengva sukurti veiksmingą parlamentinės kontrolės mechanizmą, nes daug kas priklauso nuo institucijose kuriamos vidinės kontrolės, kurios kai kur prieš pora metų net nebuvo. „Labai svarbu, kad pati operatyvinė veikla ir jos sankcionavimas nebeturėtų sovietinio apvalkalo, nes užtikrinant piliečių laisvių ir teisių apsaugą neturi likti vietos formaliam, paviršutiniškam sankcionavimui, neįsigilinant į bylų aplinkybes ir ieškant vien tik paprasčiausių kelių“, – pabrėžė A. Anušauskas.

Atgal