Seime vyko diskusija „Specialiųjų tarnybų slaptų veiksmų kontrolės klausimai ir sprendimai“

 

2011 birželio 21 d.
 
Birželio 20 d. Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko Arvydo Anušausko iniciatyva Seime vyko pirmoji diskusija „Specialiųjų tarnybų slaptų veiksmų kontrolės klausimai ir sprendimai“. Diskusijoje dalyvavo Mykolo Romerio universiteto mokslininkai prof. Petras Ancelis, doc. Darius Urbonas, Žmogaus teisių stebėjimo instituto direktorius Henrikas Mickevičius, Pilietinės visuomenės instituto direktorius Darius Kuolys, žurnalistas Liudvikas Jakimavičius, Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narys Rimantas Smetona, Žmogaus teisių komiteto pirmininkas Arminas Lydeka, Seimo narių grupės „Už piliečių talką kuriant Lietuvą be korupcijos“ pirmininkė Agnė Bilotaitė, teisėsaugos ir žvalgybos institucijų atstovai.
 
A. Anušauskas pradėdamas diskusiją akcentavo, kad pastaraisiais metais kilo daug diskusijų apie tai, ar tinkamai ginamos žmogaus teisės ir laisvės, ar slapti operatyviniai veiksmai pakankamai kontroliuojami. Diskusijos dalyviai dalijosi patirtimi ir išsakė atskiras nuomones dėl žmogaus teisių ir laisvių garantijų bei galimo jų suvaržymo institucijoms vykdant tam tikrus slaptus veiksmus, dėl teisės aktų, reglamentuojančių operatyvinę veiklą, taikymo ir tobulinimo galimybių. 
 
Pagrindiniai diskusijoje nuskambėję klausimai: pasitikėjimo slaptosiomis tarnybomis problemos, slaptųjų tarnybų kontrolės trūkumai, jų veiklos ir kontrolės pagrindai. Taip pat iškeltas klausimas, ar esami negatyvūs pavyzdžiai yra sąlygoti sisteminių trūkumų, ar konkrečių asmenų klaidų, ar įstatymo nevykdymo. Diskusijos dalyviai pripažino, kad pavieniai atvejai rodo, jog ne visais atvejais tokiomis ypatingomis priemonėmis naudojamasi preciziškai, tačiau skirtingos slaptų veiksmų kontrolės grandys (vidaus kontrolė, teisėtumo kontrolė, parlamentinė kontrolė) turėtų tam užkirsti kelią. Tam yra tobulinami teisės aktai, peržiūrimos veiksmų sankcionavimo procedūros, nagrinėjami atskiri skundai dėl veiksmų teisėtumo.
 
Daugelis diskusijos dalyvių sutiko, kad slaptųjų veiksmų, susijusių su kriminalinių nusikaltimų tyrimais, atlikimas kelia mažiau klausimų, nei slaptųjų veiksmų, kurių pagrindas – informacija apie grėsmes valstybės konstitucinei santvarkai, nepriklausomybei, ekonominiam saugumui ir panašiai. Tiek pirmuoju, tiek antruoju atvejais įsikišama į privatų asmens gyvenimą, tačiau pirmuoju atveju asmuo dažniausiai yra potencialus kriminalinis nusikaltėlis, Baudžiamasis kodeksas numato konkrečią nusikalstamą veiką, kurios pavojingumas visuomenei nulemia slaptųjų veiksmų tokio asmens atžvilgiu atlikimą. Antruoju atveju viskas mažiau apibrėžta, galbūt reikalauja papildomo reglamentavimo, papildomų kontrolės procedūrų, ar subjektų.
 
Šios veiklos praktikai paminėjo, kad šių metų gegužės mėnesį priimti Operatyvinės veiklos įstatymo pakeitimai sustiprins operatyvinės veiklos kontrolę tiek prokuratūros, tiek teismų lygmens. Operatyvinių veiksmų kontrolę pavedus didesniam prokurorų ir teisėjų skaičiui, jie turės galimybę daugiau laiko skirti konkretiems atvejams, kontrolė bus gilesnė ir išsamesnė. Priimtas įstatymas taip pat išsprendė kitas sistemines problemas, pavyzdžiui, dėl sudėtingų slaptųjų veiksmų sankcionavimo procedūrų, kai keičiasi kontroliuojamo asmens telefono numeris.
 
Diskusijos dalyviai taip pat kalbėjo apie tai, ar reikalinga informuoti asmenį, kurio atžvilgiu buvo taikyti operatyviniai veiksmai, jeigu informacija, kurios pagrindu tai buvo daryta nepasitvirtino. Toks Operatyvinės veiklos įstatymo pakeitimo projektas buvo pateiktas Seimui svarstyti, paskirti komitetai ir dėl jo turės apsispręsti Seimo rudens sesijos metu.
 
Žinomi šalies visuomeninių ir žmogaus teisių gynimo organizacijų lyderiai D.Kuolys ir H.Mickevičius teigė, kad žmogaus teisėms Lietuvoje užtikrinti turi būti skiriamas didesnis dėmesys. H.Mickevičius priminė atvejus iš Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikos. D.Kuolys kalbėjo apie didelį atgarsį visuomenėje sukėlusius slaptuosius tyrimus, viešai nuskambėjusį žurnalistų sekimo skandalą, dėl kurio negauti atsakymai.
 
Susitikimo metu Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento vyriausiasis prokuroras Irmantas Mikelionis teigė, kad slaptųjų veiksmų, atliekamų ikiteisminio tyrimo metu pagal Baudžiamojo proceso kodeksą, kontrolė yra nemažiau svarbi nei atliekamų pagal Operatyvinės veiklos įstatymą, o problemų čia taip pat yra daug.

Atgal