A.Anušauskas. Baltarusijos pėdsakai

2011 rugpjūčio 18 d.

 

Dėl skandalingo ir gėdingo Baltarusijos disidentų sąskaitų atskleidimo Lietuvoje ir Lenkijoje, atrodo, pasisakė jau visi politikai. Galima būtų patikėti kai kurių opozicijos veikėjų nuoširdumu, jeigu pamiršti tai, kas atsitiko 2010 metų gruodžio mėn. po įvykių Baltarusijoje svarstant Tėvynės sąjungos-Krikščionių demokratų frakcijos narių iniciatyva parengtos Seimo rezoliucijos „Dėl 2010 m. gruodžio 19 d. Prezidento rinkimų Baltarusijoje“ projektą.
 
Viskas prasidėjo socialdemokratų bandymais kuo skubiau baigti darbą, kad ši rezoliucija išvis nepasirodytų arba pasirodytų kada nors, bet kitokia, be konkretaus turinio, smerkiančio susidorojimą su kandidatais į prezidentus. O baigėsi kelių opozicinių partijų atstovų pasisakymais, kurie nereikalauja komentarų. „Tvarkos ir teisingumo“ frakcijos atstovas E.Klumbys be didelių užuolankų pasakė, kad „Baltarusijos opozicija buvo ir yra maitinama Jungtinių Amerikos Valstijų pinigais, o šiame procese dalyvauja ir Lietuvos Respublikos valstybės institucijos, ir atskiri piliečiai. O pinigų davimas opozicinėms organizacijoms tai yra kišimasis į valstybės vidaus reikalus“. Ir svarbiausia: „Baltarusijos valdžia reagavo greitai ir efektyviai, neleisdama valstybėje sukelti chaoso, kuris taip reikalingas tiems, kurie duoda pinigų Baltarusijos opozicinėms jėgoms“. Nei daugiau, nei mažiau!
 
Darbo partijai taip pat vertėtų prisiminti ir savo apie savo atstovus, kurie kalbėjo apie Baltarusijos žmonių entuziazmą ir nepastebėjo „kokių nors suvaržymų, apribojimų ir visa kita“, be to, teigė, „kad žmonių aktyvumas buvo didelis ir jie išreiškė savo nuomonę“. Galima būtų ir daugiau pacituoti, bet norintys susipažinti patys su visais pasisakymais gali atsiversti gruodžio 23 d. Seimo posėdžio stenogramą internete. Žinoma, dabar daug kas norėtų atsiriboti nuo savo žodžių ir patikėti savo dabartiniu „nuoširdumu“, bet ...
 
Dabar apie „nežinojimą“ to, kas vyko ar vyksta Baltarusijoje. 2010 m. gruodžio 20 d. A.Lukašenka nurodė Baltarusijos KGB perduoti valdžios kontroliuojamai žiniasklaidai analitinę ir operatyvinę saugumo struktūrų parengtą informaciją apie opozicijos finansavimo iš užsienio schemas. Laikraštis „Sovietskaja Belarusija“ per internetinį portalą „SB-Belarus Segodnia“ tai ir padarė šių metų sausio 14-15 d. Viską suvesdami į tariamą Vokietijos ir Lenkijos slaptųjų tarnybų įtaką per Pilietinę kampaniją „Sakyk tiesą“, paskelbė duomenis apie internetinės svetainės „Chartija-97“ ir jos remiamo kandidato į prezidentus A. Sanikovo finansavimą: iš JAV Helsinkio grupės gauti 211 tūkst. dolerių, iš Norvegijos Helsinkio komiteto 98 tūkst. dolerių ir t.t. Pateikta iš suvestinės, kurios, matyt, guldavo ant A.Lukašenko stalo, apie filologo A.Fedutos ir tyrimų laboratorijos „Novak“ direktoriaus, sociologo A.Vardomackio pokalbį, kuriame buvo aptariamas Pilietinės kampanijos „Sakyk tiesą“ finansavimas.
 
Šios pilietinės kampanijos dalyvis S.Vozniakas (kandidato į prezidentus poeto V. Nekliajevo patikėtinis) teigė, kad jis į Baltarusiją perveždavo A.Fedutos ir A.Dmitrijevo (V.Nekliajevo rinkimų štabo atstovo) užsienyje gautus pinigus, kai sponsoriumi buvo Lenkijos užsienio reikalų ministerija. Tariamai 2010 m. vasarą Vilniuje gavo daugiau kaip 700 tūkst. dolerių grynais.
 
KGB fiksavo, kad Pilietinės kampanijos „Sakyk tiesą“ koordinatorius S.Vozniakas iškviesdavo į Vilnių, kur gautus pinigus palikdavo Vilniaus geležinkelio stoties saugojimo kamerose arba bankų seifuose. Paskui per „skype“ koordinatoriams pranešdavo numerius, kodus ir laiką, kada pasiimti pinigus. Visai nenuostabu, kad KGB S.Vozniako kurjeriais nurodė Vilniuje veikiančio Europos humanitarinio universiteto studentus, kurie jau ne kartą buvo Baltarusijos specialiųjų tarnybų taikiniais. KGB analitikai nurodė, kad pinigus kurjeriai pasiimdavo iš Lietuvos, Lenkijos, Estijos ir Latvijos bankų, kur seifuose pinigus palikdavo Lenkijos Užsienio reikalų ministerijos atstovai.
KGB net nurodė keturis pinigų persiuntimo ir legalizavimo variantus, kuriems suteikė kodinius pavadinimus: „Kurjeris“, „Seifas“, „Partneris“, „Draugas“. Persiuntimo kanalais baltarusių saugumiečiai nurodė „Master Card“ banko korteles, bendravimą su nevyriausybinėmis organizacijomis iš kaimyninių valstybių.
 
Net ilgalaikių vizų išdavimas baltarusių opozicionieriams ir jų dalyvavimas seminaruose už Baltarusijos ribų buvo įvardintas kaip pasirengimas „revoliucijos“ organizavimui.
 
Gruodžio 19 d. sulaikytam mitingo dalyviui Nikitai Lichovidui buvo inkriminuojama, jog jis buvo Birštone vykusiame seminare „Lyderystė-jaunimo įtaka“, kurį rėmė Švedijos fondas. Kaip didžiausią sensaciją Baltarusijos KGB pateikė Tarptautinės žmogaus teisių federacijos viceprezidento A.Beliackio ir Varšuvos fondo „Laisvė ir demokratija“ atstovo susirašinėjimą „skype“. O pokalbis buvo apie 200 tūkst. zlotų finansinę paramą represuotiems baltarusiams... Visa KGB informacija „kovojančio su buržuazija“ kairuolių Lefto atstovo buvo išversta į lietuvių kalbą ir dar šių metų vasario18 d. paskelbta („Baltarusijos opozicijai pinigai buvo saugojami ir Vilniaus geležinkelio stoties bagažo saugojimo kamerose“) viename internetiniame portale. Skleisti savo dezinformacijai Baltarusijos KGB mielai naudojasi lietuvišku marginalų paslaugomis.
 
Kuo viskas baigėsi KGB medžiagoje paminėtiems baltarusiams? S. Feduta buvo kalintas 2010 m. gruodžio 20 - 2011 balandžio mėn., V.Nekliajevas kalintas ir nuteistas dvejų metų laisvės atėmimu dvejiems metams atidedant bausmės vykdymą, A. Dmitrijevas – nuteistas dvejų metų laisvės atėmimu lygtinai su dvejų metų bandomuoju laikotarpiu, A. Sanikovas nuteistas penkerius metus kalėti. Š.m. gegužės 18 d. atliktos kratos Lietuvoje paskaitas skaitančių Europos humanitarinio universiteto dėstytojų ir sąjūdžio „Sakyk tiesą“ (apkaltintų tuo, kad esą „skleidžia melagingą informaciją apie prekes ir paslaugas“) dalyvių butuose (tarp jų A.Vardomackio) bei persekioti keli buvę EHU studentai. Galiausiai buvo suimtas ir A.Beliackis.
 
Kaip matome, viskas, kas Lietuvoje ir kitose Europos Sąjungos valstybės buvo ir yra legalu, Baltarusijos specialiųjų tarnybų yra traktuojama kaip nusikalstama ar priešiška veikla. Bet to neužteko... Kriminalizavimui tiko visos priemonės, todėl paskelbta, jog iš vienos Azijos valstybių į Minską prieš prezidento rinkimus planavo atvykti sprogdintojai, o gruodžio 19 d. Lietuvos pasienyje sulaikytas I.Semeniako su 7 tūkst. narkotikų dozių, kurios buvo skirtos protesto akcijų Minske dalyviams...
 
Bet kokiu atveju, tikrai reikia permąstyti oficialaus bendravimo su šiuo režimu mastus ir galimybes, juo labiau, kad oficialusis Minskas suteikė tam pretekstą, suimdamas A.Beliackį už paramą režimo represuotiems baltarusiams bei dar mėgindamas tai kriminalizuoti. KGB pomėgis kriminalizuoti bylas nėra nei naujas, nei nežinomas. Kažkada išmoktas pamokas geriau pasikartoti, negu rodyti nesugebėjimą mokytis.

Atgal