A.Anušauskas: nedidindama išlaidų gynybai valstybė rodo, kad jai nerūpi jos saugumas

2011 rugsėjo 14 d.

 

Delfi.lt

 

Prezidentė skeptiškai vertina siūlymus kitais metais gerokai padidinti finansavimą krašto gynybai. Jos teigimu, Lietuva vis tiek niekada nenukonkuruos stambiųjų valstybių. Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto nariai sako, kad valstybė savo gynybai daugiau pinigų skirti privalo.
 
NATO valstybės yra sutarusios 2 proc. bendrojo vidaus produkto skirti gynyboms reikmėms. Lietuva šiemet krašto apsaugai skyrė per 870 mln. litų, o tai yra mažiau nei procentas – 0,85 proc. nuo bendrojo vidaus produkto.
 
„Jeigu pakeltume iki 2 procentų, tai šiandien reikštų milijardą – dvigubai daugiau nei reikia pensijų atstatymui. Ir ką nupirktumėm už milijardą litų? Na truputį daugiau ir kelis tankus, bet iš tikrųjų mūsų gynybiniai pajėgumai ir sistema ženkliai nuo to nepagerėtų“, – Lietuvos radijui antradienį teigė Prezidentė Dalia Grybauskaitė.
 
„Bet iš esmės tokiomis lėšomis, 0,85 proc. nuo BVP normaliai finansuoti krašto sistemą neįmanoma. NATO nėra rašytinio susitarimo, bet yra labai aiškiai tarp NATO šalių žodinis susitarimas – siekiamybė, kad būtų skiriama 2 proc. nuo BVP, taip užtikrinant mūsų valstybės saugumą“, – sakė Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narys, socialdemokratas Juozas Olekas.
 
 Krašto apsaugos ministerija ir Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas siekia, kad kitais metais gynybai būtų skiriama jau 0,9 proc. nuo bendrojo vidaus produkto. Tačiau tam reikėtų prie šiųmečio krašto apsaugos sistemos biudžeto pridėti 100 mln. litų.
 
„Esmė – ne kiek, o kam ir kokybė tų išlaidų. Lietuva niekada, net jeigu ir skirs 10 proc. savo BVP, aš čia dabar teoriškai kalbu, nenukonkuruos stambiųjų valstybių, nei tankų kiekiu nei technologijų. Svarbu ne tik, kiek skiriame lėšų, bet kaip jas panaudojame, kaip efektyviai. Šiandien mes iš tiesų turime labai keistą kariuomenės struktūrą, kur vos ne virš 60 proc. visų skirtų lėšų nueina atlyginimams, ne technikai, ne inovacijoms. Taigi iš tiesų iškraipyta struktūra ir patys gynybos pajėgumai gerokai sumenkę“, – kalbėjo šalies vadovė.
 
„Kai neskiriama daugiau pinigų mokymams, investicijoms šitoje srityje, nes čia Europos Sąjungos lėšos jokios nefigūruoja, Lietuva tik pati turi rūpintis savo gynyba, tai, be abejonės, didesnė dalis skiriama personalo išlaikymui. Tokia yra reali situacija. Bet skiriant pakankamai lėšų ir mokymams, ir investicijoms, ir ginkluotei, tie procentai, be abejonės keičiasi. Bet aš pabrėžiu ir komitetas visą laiką akcentuoja – turi būti demonstruojamas šitos srities išlaidų didėjimas, nors ir labai minimaliai. Rekomendacija yra 0,05 proc. kiekvienais metais, tai tikrai minimalus didėjimas“, – sakė Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas, konservatorius Arvydas Anušauskas.
 
Komiteto pirmininkas sako, kad nedidindama išlaidų gynybai valstybė demonstruoja, kad jai nerūpi jos saugumas.

Atgal