BE TEISĖS MELUOTI

Atsivertęs „Kauno dieną“ (2010 m. liepos 20 d. redakcijos skiltis „Legalizuotas intrigavimas“) supratau, kad turėta teisė nežinant visos informacijos – suklysti, o vėliau – gilinant žurnalistinius tyrimus, ištaisyti bent jau savo nežinojimo klaidas, jau beveik pamiršta. Ir vis tiek tai neatleidžia nuo pareigos skaityti, gilintis, analizuoti. Todėl išdrįsiu komentaro autoriui, kuris, kritikuoja operatyvinės veiklos įstatymo pakeitimus, pateikti ir kitą nuomonę.
 
Jūs nuogąstaujate, kad priimtos įstatymo pataisos leis kiekvienam įtakingesniam politikui pareikalauti iš specialiųjų tarnybų operatyvinės informacijos. Bet būtent dabar įstatymas pirmą kartą labai aiškiai apibrėžia jų ratą – t.y. tai galės daryti tik trys aukščiausi šalies pareigūnai bei pareigūnai vykdantys operatyvinės veiklos kontrolę. Prašyti informacijos galės daugiausia penki politikai, o su ta informacija turėsiančių teisę susipažinti politikų ratas apsiribos tik Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto, operatyvinės veiklos kontrolės komisijos nariais - šiuo metu tai būtų dar trylika žmonių dirbančių abejose seimo struktūrose. Ir tai tik tokiu atveju, jei raštu pagrįs, kad jiems nustatytoms funkcijoms įgyvendinti ar sprendimams priimti nepakanka pateiktos susipažinti įslaptintos informacijos, parengtos operatyvinės informacijos pagrindu. Bet tam turės būti tik labai rimtas pagrindas. Mano įsitikinimu, anksčiau buvusi ir pėdsakų nepaliekanti „telefoninė teisė“ (tą įrodė ir parlamentinis tyrimas dėl galimo CŽV slaptų įkalinimo vietų buvimo Lietuvoje) tikrai savo laiku leido nekontroliuojamai, be rimto pagrindo, prie operatyvinės informacijos prieiti platesniam politikų ratui.
 
Dabar aiškiai apibrėžta, kad yra draudžiama pateikti politikams detalius duomenis, kurie galėtų atskleisti įslaptintus operatyvinės veiklos metodus ir priemones bei operatyvinės veiklos slaptuosius dalyvius, sutrikdyti operatyvinę veiklą ar padaryti žalą nebaigtiems operatyviniams tyrimams. Tai visiškai nepatvirtina jūsų teiginio dalies, kad pateikiamos dvylika pažymų bus „pavalomos“ ir taip bus pašalintos nuorodos į tam tikras pažymose išdėstytas pernelyg jautrias žinias. Valstybės pareigūnai turi vykdyti įstatymą ir saugoti savo slaptuosius bendradarbius nuo išviešinimo, bet jų surinkta informacija, kokia ji nebūtų jautri – turi pasiekti ir prezidentą, ir premjerą, ir Seimo pirmininką. O jei reikia – ir operatyvinės veiklos teisėtumo kontrolę vykdančius politikus. Todėl negaliu sutikti su autoriaus nuomone, kad „Lietuvoje įteisinta galimybė operatyvinę medžiagą naudoti politinei kovai“. Teisėtumą ir parlamentinę kontrolę tai gali tik sustiprinti. Lieka tik vienintelis ‚bet“, kuris priklauso ir nuo to kokie politikai bus tuose postuose – nemeluojantys, nepataikaujantys ar savanaudžiai, galvojantys apie savo reitingus šokių aikštelėse.
 
P.S. Perskaitęs kaip „rudens pradžioje, po atostogų, į darbą sugrįžęs išvysiu krūvelę raudonų segtuvų su grifu valstybės paslaptis“ norėčiau jus šiek tiek pataisyti. Aš neatostogauju, esu Seime. Taigi, kuriama realybė dažnai neatspindi tikrosios.

Atgal