Anušauskas: su nauja informacija CŽV kalėjimų tyrimas tęstųsi

 
2011 sausio 17 d.
 
„Jei, būdamas prokuroru, daryčiau tyrimą, tai daryčiau jį kitaip, nei darė Generalinė prokuratūra (GP)“, – teigė Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Arvydas Anušauskas, kalbėdamas apie vadinamąjį CŽV kalėjimų tyrimą.
 
„Tai, kad GP nutraukė ikiteisminį tyrimą dėl buvusių Valstybės saugumo departamento (VSD) vadovų veiksmų, nėra svarbiau už realius pokyčius, kurie įvyko ir vyksta VSD po NSGK atlikto parlamentinio tyrimo dėl galimo JAV Centrinės žvalgybos valdybos (CŽV) sulaikytų asmenų pervežimo ir kalinimo Lietuvos teritorijoje. Parlamentinio tyrimo metu suformuluotų pagrįstų rekomendacijų dėl žvalgybos institucijų parlamentinės kontrolės tobulinimo įgyvendinimas yra daug svarbiau už tai, ar vieno, ar kito asmens veiksmuose prokurorai įžvelgė nusikalstamos veiklos požymių“, – tvirtino A. Anušauskas.
 
Pasak jo, atlikti veiksmai ir priimti sprendimai, susiję su NSGK atlikto parlamentinio tyrimo dėl CŽV sulaikymo centrų Lietuvoje išvadų įgyvendinimu, lėmė daugelį pakeitimų tiek VSD veikloje, tiek šios institucijos kontrolėje, iš esmės pasikeitė užduočių VSD nustatymo mechanizmas, buvo atsisakyta ikiteisminio tyrimo funkcijos, jau šiuo metu matomi vykdomi struktūros pasikeitimai.
 
„Be kita ko, parlamentinio tyrimo išvadose išsakyta pozicija dėl buvusių VSD vadovų Mečio Laurinkaus, Arvydo Pociaus ir Dainiaus Dabašinsko veiksmų teisėtumo iš dalies buvo patvirtinta ir prokuroro nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą. Teisinei atsakomybei pritaikyti reikšmingos aplinkybės, kad minėti pareigūnai nebedirba minėtoje institucijoje ar kad yra suėję senaties terminai, nepaneigia fakto, kad galimai buvo veikiama nesilaikant įstatymų ar kad pareigūnų darbinėje veikloje galimai buvo drausminių nusižengimų požymių. Dabar jau neįmanoma situacija, kad valstybės vadovai nebūtų informuoti apie tokio masto tarptautinį bendradarbiavimą“, – įsitikinęs A. Anušauskas.
 
„O nesulaukus teisinės pagalbos iš JAV prokurorams buvo apsunkinta ne tik faktinių duomenų apie galimą pareigūnų piktnaudžiavimą paieška, bet ir neatsirado teisinio pagrindo spręsti baudžiamosios atsakomybės už kitus nusikaltimus – tarptautinės teisės draudžiamo elgesio su žmonėmis ar neteisėto laisvės atėmimo, klausimo“, – tvirtino A. Anušauskas.
 
NSGK ketina tartis, kokių veiksmų imtis, kad GP tyrimo metu nustatyta informacija padėtų priimti sprendimus, tęsiančius permainas VSD veikloje, ir stiprintų šios institucijos kontrolę.
 
Klausiamas, kaip tyrimą būtų vykdęs jis pats, ar būtų buvęs atkaklesnis už GP tyrėjus, A. Anušauskas teigė, kad vykdytas parlamentinis ir GP tyrimai yra visiškai skirtingo žanro. Tai, ką galėjo pasakyti Seimo nariai, to negalėjo prokurorai. „Mes turėjome nulinę informaciją, todėl faktus rinkome netiesioginius, patys ieškojome šaltinių, juos apklausėme. Teisinis tyrimas yra kitokio pobūdžio“, – dviejų tyrimų skirtumus aiškino A. Anušauskas.
 
Jo manymu, prokurorai galėjo padirbėti ilgiau, galėjo bandyti iš žmogaus teisių organizacijų ne tik gauti informaciją, bet ir tos informacijos šaltinius. „Pas mus viskas yra skubinama, ir, jeigu ikiteisminis tyrimas vyksta metus, tai jau manoma, kad tyrimas vilkinamas ar kas nors slepiama. Lenkijoje prokurorai panašią istoriją tiria jau trejus metus“, – sakė A. Anušauskas.
 
Jo manymu, NSGK, jei būtų gauta naujos informacijos apie CŽV sulaikymo centrų veiklą Lietuvoje ar čia atgabentus asmenis, tyrimą galėtų tęsti. „Neatmestina, kad ateityje tokios informacijos gali atsirasti“, – vylėsi A. Anušauskas.

Atgal