Anušauskas: Žvalgyba tobulėja, bet trūksta laiko

 
2011 sausio 22 d.
 
Šaltinis: www.balsas.lt
Tomas Čyvas
 
Valstybės saugumo departamente ir prokuratūroje vyksta permainos, informacijos apie bendradarbiavimą tarp Lietuvos ir Rusijos žvalgų nėra, o pretenzijos dėl Amerikos CŽV kalėjimų – niekinės, - mano Seimo nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Arvydas Anušauskas (Šie žodžiai įrašyti žurnalisto T.Čyvo, nors pačiame interviu pateiktų atsakymų turinys yra daugeliu atveju ne toks vienareikšmiškas. Yra pateikta ir keletas pataisymų pagal originalų įrašą – Arvydas Anušauskas).
 
- Neseniai išplatinote optimistinį pranešimą spaudai apie pozityvias permainas Valstybės saugumo departamente (VSD). Gal galėtumėte patikslinti ir paaiškinti plačiau – kame ta pažanga? Kadrų politikoje, struktūros reformose, kontrolėse ar darbo rezultatuose?
 
- Nuo parlamentinio veiklos tyrimo, kurio metu išaiškėjo spragos ir trūkumai, išaiškėjo ko reikėtų atsisakyti VSD veikloje, buvo aišku priimti reikalingi įstatymai. Seimo lygiu priimtuose įstatymuose buvo atsisakyta VSD ikiteisminio tyrimo funkcijos, atsisakyta VSD pirmininkavimo paslapčių apsaugos komisijai (tai įsigalios šiek tiek vėliau). Buvo apibrėžti įslaptintos operatyvinės informacijos teikimo atvejai. Tai galioja jau pusmetį ir tuo pagrindu buvo gautos tos dvylika pažymų (VSD slėptų nuo Seimo keletą metų ir galimai atskleidžiančių neskaidius valdžios bei verslo santykius, o taip pat žiniasklaidos papirkinėjimą, - „Balsas.lt“).
 
- Kokie struktūrinių pokyčių, jei jie vyksta, rezultatai?
 
- Vyksta struktūros pokyčiai, tačiau jų rezultatus matysime vėliau. Taip nebūna, kad pasikeitus struktūrai iškart pakinta ir rezultatai. Komitetui buvo pristatyti ir probleminiai tyrimai, ir strategija ir žvalgybos ciklas. Jau vykdomas ir prieš metus Valstybės gynimo tarybos (VGT) priimtas nutarimas, kad turi egzistuoti užduočių departamentui nustatymo mechanizmas. Šiuo metu jis jau yra. VGT vaidmuo jame turi būti svarbus ir būtent taip dabar yra. Šiandien neįsivaizduočiau situacijos, kuri buvo prieš keletą metų, kai VGT nariai nebūtų informuoti apie plataus masto tarptautinį bendradarbiavimą. Tai turėjau omenyje.
 
-   Kaip tik dėl tarptautinio bendradarbiavimo, bet ne to, kuris galbūt buvo prieš kelis metus. Aktualioje Eglės Kusaitės byloje, kur ji kaltinama terorizmu, dabar daug svarstymų – bendradarbiauja Lietuvos VSD su Rusijos Federaline saugumo tarnyba (FSB) ar ne? Kokiu mastu bendradarbiauja? Vieši pasisakymai kartais rodo viena, o dokumentai kitką. Kaip vertinate šį reikalą?
 
-   Pagal tai kokią informaciją turiu, galėčiau taip atsakyti: šį tyrimą nuo vasario (2010 metų, - „Balsas.lt“) perėmė prokuratūra. Čia jau ne VSD reikalas. Kokį jis tyrimą atliko aš dabar nedetalizuosiu, nes bylos nesu matęs. Byla atiduota, ji dabar teisme ir reikia tiesiog palaukti teismo vertinimo. Bet prokuratūra, kiek žinau, jau savo nuožiūra vykdė tą bendravimą per Rusijos generalinę prokuratūrą – dėl tų Rusijos pareigūnų atvykimo į Lietuvą ir panašiai. Čia jau nebuvo VSD reikalas.
 
-   Informacijos, kad VSD pirmas kreipėsi į FSB ir kažką savo iniciatyva šioje srityje darė NSGK neturi?
 
-    Kad VSD būtų kreipęsis į FSB? Žinot, su tokiomis smulkiomis detalėmis – kas į kokią tarnybą kreipėsi ir kokiu reikalu – aš tikrai ne su visomis esu supažindintas. Žinoma, kad slaptosios tarnybos visame pasaulyje ir neoficialiai kartais apsikeičia kokia nors informacija. Visko būna. Aš šiuo konkrečiu atveju negalėčiau to pasakyti, bet žinoma, kad būna įvairūs tarptautiniai slaptųjų tarnybų forumai, kur jie susitinka visaip neviešai. Visokio formato yra susitikimų, bet kai kalbame apie bendradarbiavimą, tai čia jau visai kitas žanras. Šiuo atveju apie kažkokį VSD bendradarbiavimą (su FSB, - „Balsas.lt“) aš jokios informacijos tikrai nesu matęs.
 
-   Ar taip pat pozityviai vertinate ir procesus prokuratūroje? Žiniasklaidoje apstu pranešimų apie chaosą ir drebėjimą dėl pareigų. Ponas Algimantas Kliunka, besitraukdamas iš pareigų, irgi tarsi užsiminė apie planuotą susidorojimą.
 
- Turiu vėl pasakyti, kad visoms permainoms reikia laiko. Aš sakykim, kad ir VSD matau permainas, bet kalbant apie rezultatus – reikia laiko (“jiems įvertinti”- taip pasakyta interviu, bet į skelbiamą tekstą nepateko). Ką – permainos vyksta pusę metų ir mes jau norime rezultatų? Aš visada labai jau skeptiškas tokiu atveju. Prokuratūroje lygiai tas pats vadovų pasikeitimas gal ir gali nulemti tam tikras permainas, kurios lyg ir pradeda justis (“justis neviešai”- taip pasakyta interviu, bet į skelbiamą tekstą nepateko) manyčiau, kad viskam reikia laiko. Juk net tie įstatymai, kurie buvo Seime priimti – ir dėl senaties terminų korupciniams nusikaltimams, ir dėl išplėstinio turto konfiskavimo – labai priklauso nuo prokuratūros. Daug kas priklauso tiesiog nuo jų taikymo. Prisiminkime, kada įstatymai priimti, kada pokyčiai įvyko -rezultatų visada reikia palaukti šiek tiek ilgiau. Pas mus vis labai nekantrūs, bet atkreipsiu dėmesį į tyrimą dėl JAV žvalgybos kalėjimų. Visi sakė, kad reikia tirti kuo skubiau. Kai tik buvo priimtas sprendimas, kurį galima vertinti įvairiai (“sakysim aš irgi turiu savo nuomonę” – taip pasakyta interviu, bet skelbiamą tekstą nepateko), pasigirdo kritika, kad reikėjo daryti kuo lėčiau. Prokuratūra irgi neturi įtikti visiems, bet turi dirbti pagal įstatymus, kurie yra. O įstatymai tikrai nėra tobulybės viršūnė, bet tam ties jais ir dirbame.
 
-  Tarptautinės organizacijos dėl CŽV kalėjimų vėl pasakė, kad Lietuva kažką slepia, kažko netiria ir kažko vengia. Ką jūs į tai?
 
-   Šiuo atveju norėčiau nuvilti tam tikrus oponentus. Aš gal ir pats tikėčiau, jei nebūčiau susipažinęs su tais laiškais, kurie ir man buvo adresuoti, kaip antriniam gavėjui. Gaila, bet ten paimta informacija iš mūsų parlamentinio tyrimo. Mums siūloma apklausti pavyzdžiui Gediminą Kirkilą, Dainių Dabašinską (buvęs premjeras ir buvęs VSD direktoriaus pavaduotojas, - „Balsas.lt“). Ačiū už tokius pasiūlymus. Parlamentinio tyrimo metu mes apklausėme virš 50 žmonių ir visus įvardintus „Reprieve“ organizacijos siūlomus asmenis. Ko negalėjome apklausti, tai CŽV direktorių, kurių viešai prieinamą sąrašą „Reprieve“ pateikė ir siūlo apklausti. Žinoma, tai labai geras pasiūlymas ir aš juo džiaugiuosi. Pats turiu pasidėjęs jų sąrašą iš interneto. Sutikime dar su vienu dalyku – jei rimtai žiūrime į žmogaus teisių gynimą, tai nereikia politikuoti ir pūstis vienas prieš kitą. Žmogaus teisių gynimas – rimtas ir atsakingas klausimas. Tarptautinės organizacijos, šiuo atveju, turėtų apsispręsti,ar prioritetas yra žmogaus teisių gynimas ar kažkokio neįvardinto informacijos šaltinio slaptumas. Manau, kad prioritetas turėtų būti žmogaus teisių gynimas ir kažkokį šaltinį, kurį jos lyg ir turi, tarptautinės organizacijos privalėjo pateikti. Deja...

Atgal