Arvydas Anušauskas: demokratijos pamoka

2011 kovo 31 d.
 
Tai, kad prasidėjęs TS-LKD partijos pirmininko rinkimų procesas susilaukia didelio žiniasklaidos dėmesio, liudija ir partijos įtakingumą, ir atvirumą, ir priimamų sprendimų skaidrumą. Ne kiekvienos, o gal ir nė vienos partijos skyrių susirinkimai sulaukia nacionalinių dienraščių dėmesio. Tiesa, tarp savo verslo (ar verslo grupės) interesų ir visuomenės informavimo poreikio besiblaškantys redaktoriai bei jų išlaikomi apžvalgininkai kaip taisyklė, renkasi lengviausią kelią. Jei nėra žinių – jas sugalvoja, o jei yra – jas „interpretuoja“, nevengdami pagražinti arba išpurvinti. Įtaresni galėtų pagalvoti, kad besimaitinantys įvairių verslo grupių pinigais (ir oligarchinių taip pat), siekia sukurti sau palankią politinę terpę. Visa bėda, kad kišeninių partijų kelyje stovi Tėvynės Sąjunga. Todėl visiškai nenuostabu, žiniasklaidos magnatų „tribūnai“ irgi nusprendė aktyviai dalyvauti TS-LKD pirmininko rinkimuose. Siekiama ją visais būdais suskaldyti, demonizuoti ir pagaliau palikti už realios politikos ribų. Ir niekaip nepavyksta, nors nevengiama skaitytojams ir atvirai meluoti. „Kubilininkai, degutininkai, songailininkai“, - šaukia vienas apžvalgininkas, „pagaliai į ratus“, antrina kitas, „jau skyla“ – jau džiaugiasi trečias. Ir vis tiek partija gyvuoja. Paslaptis paprasta – partija nevaldoma kaip kišeninė krepšinio komanda, kur trenerius ir žaidėjus gali keisti, kada tik užsimanai. TS-LKD demokratiškai svarstomos skirtingos alternatyvos, veikia demokratiniai mechanizmai, kurie svetimi ir nesuprantami kokiam nors iš šalies kontroliuojamam apžvalgininkui. Čia veikiama ne prieš ką nors, o tiesiog kartu. Partijos vadovai ir eiliniai partijos nariai skyriuose turi vienodas teises ir galimybes siūlyti, svarstyti, balsuoti. Ir iš tiesų neslepiama kas už ką balsuoja, išsako savo požiūrius net nevyniodami žodžių į aptakias frazes. Kad konservatoriai balsuoja ne pagal kokio žiniasklaidos magnato nubrėžtas raudonąsias linijas ir norus, tai visiškai neapgailestauju. Nes įtakingų oponentų aktyviai naudojamas principas „divide et impera“ - „skaldyk ir valdyk“ veikia tik silpnas, kišenines partijas.
 
Politikų norą pasitikrinti savo pozicijas įvairiuose (ir partiniuose) rinkimuose reikia tik sveikinti. Tai tiesiogiai susiję su demokratija, kuri turi prasidėti partijos viduje. Mes neesame kokia nors vieno lyderio partija (kad ir koks jis geras lakūnas bebūtų), mums lyderiai neparenkami kokios nors „...tekanos“ slaptuose posėdžiuose... O norintiems supriešinti partijos narius, pirmiausia siūlau suprasti, kad demokratinis pasirinkimas nekeičia simpatijų kuriam nors partijos lyderiui, nes „mes renkamės abu, bet balsuojame už vieną“.

Atgal