Anušauskas: dėl „visumos“ negali būti klausomasi pokalbių

2011 gegužės 5 d.

 

alfa.lt

 

„Žvalgybos ir saugumo institucijos skaito kitų asmenų paštą, klausosi jų pokalbių ir stebi jų gyvenimą. Tačiau valstybė nustato žvalgybos ir saugumo institucijoms, kokią informaciją jos turi surinkti ir slaptų metodų taikymo ribas“, – rašoma kovo viduryje išplatintame VSD pranešime. Tačiau žurnalistų bendruomenė prabilo, kad šio „taikymo ribos“ pastaruoju metu vėl labai išplito. Apie totalaus sekimo sugrįžimą Alfa.lt kalbėjosi su Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininku Arvydu Anušausku.
 
„Man pačiam buvo keista, kad privatūs asmenų pokalbiai pasirodo kokios nors bylos kontekste. Prokuratūra aiškina, kad tai yra visuma tų duomenų, kuriuos ji gavo vykdant teismo sankcionuotus operatyvinius veiksmus. Jie iš tos vadinamosios visumos, atskirų fragmentų, kurie visiškai nesusiję su byla, neišiminėja, pateikinėja teismui viską, – teigė A. Anušauskas. – Yra keista, kad operatyviniai veiksmai vykdomi prieš asmenis, kurie tiesiogiai su byla niekaip nėra susiję, nevykdė jokių nusikalstamų veiksmų.“
 
Pasak A. Anušausko, įrašinėti privačius pokalbius dėl „visumos“ yra veiksmas, kuris gal ir telpa į mūsų įstatymų rėmus, bet prokuratūra, kaip prižiūrinti institucija, turi labai laikytis ne tik įstatymo raidės, bet ir žiūrėti į gaunamos informacijos turinį. Todėl į bylas negali patekti duomenys apie privatų asmenų, kurie su byla niekuo nesusiję, gyvenimą.
 
Įstatymas reikalauja, kad tokie duomenys turi būti peržiūrimi ir naikinami. „Kitokių įstatymo nuostatų nežinau, apie tai yra rimtai kalbamasi su prokuratūros ir specialiųjų tarnybų atstovais, tačiau kartais yra susiformavę įpročiai, kuriuos kai kurie pareigūnai sunkiai gali keisti“, – apgailestavo NSGK pirmininkas.
 
Pasak A. Anušausko, būtų gerai, kad tokios kalbos apie totalinį žurnalistų sekimą būtų paremiamos bent kokiais nors konkrečiais faktais. Jis teigė suprantąs, kad tokį pretekstą sukėlė žiniasklaidoje publikuoti bylos, kuri susijusi su Egle Kusaite, fragmentai. „Norėčiau pabrėžti, kad tai ne VSD, o Generalinės prokuratūros įgaliojimai ir teisės, kuriuos ji tokiu būdu realizavo. VSD šiuo atveju yra tik vykdytoja. Daugiau kitų faktų man nėra žinoma“, – sakė A. Anušauskas.
 
Klausiamas, ar dėl „tos visumos“ ir nėra atidžiai stebima ta saujelė žurnalistų ir visuomenininkų, kurie domisi rezonansinėmis bylomis, kuriose įsivėlusios specialiosios tarnybos, A. Anušauskas teigė, kad, jeigu taip interpretuotume esamą situaciją, tai „neatmestina, kad dėl visumos ir aš pats galiu būti stebimas, klausomasi mano pokalbių“.
 
„Manau, kad reikia principingai žiūrėti į įstatymo reikalavimus. Šiuo atveju man pačiam keistai skamba kalbos apie „visumą“, kai kalbamės su prokurorais ar specialiųjų tarnybų atstovais, nes manęs tie argumentai neįtikina.
 
 Suprantu, kad iš praktinės pusės prokuroras nori daugiau žinoti, jam, turint pokalbių įrašus, reikia mažiau įrodinėti apie konkretaus asmens sąsajas su byla. Jis pateikia kažkokią „visumą“, o iš jos jau teismas daro išvadas. Man tai labai keista ir jau atkreipėme į tai dėmesį, kad būtų griežtai laikomasi įstatymų“, – teigė A. Anušauskas.
 
Jis prisipažino, kad su specialiųjų tarnybų kontrole yra problemų iki šiol, nepaisant to, kad Operatyvinės veiklos įstatymas vis taisomas, kad atsirastų už šią veiklą atsakingi asmenys, kad teisėjai ir prokurorai „nestumdytų“ atsakomybės vieni ant kitų.

Atgal