Apie politiką ir kai ką daugiau (III). Politinės-energetinės rokiruotės ir Japonija

2011 spalio 13 d.

 

Kalbant apie susitarimą su strateginiu atominės elektrinės investuotoju Japonijos kompanija „Hitachi“ keliamas klausimas – kiek gi kainuos elektra realizavus šį projektą? Bet aš manyčiau, kad jeigu ne šis projektas jau dabar elektra galėjo kainuoti daugiau. O jo nevykdant, gali atsitikti tas pats kas atsitiko per dešimtmetį su tariamai pigiomis dujomis – ir elektros energijos kaina po dešimtmečio gali būti ženkliai didesne. Kovotojai už pigių rusiškų energetinių resursų (esminiai principai ne labai skiriasi nuo pigios degtinės ir rūkalų kontrabandininkų) naudojimą jau baigia pamiršti savo žingsnius stiprinusius monopolininkų pozicijas Lietuvoje (vien ką reiškė dujų vamzdynų pardavimas) ir renkasi naują puolimo objektą – naują atominį reaktorių. Tiesa, palankiai atsiliepia apie atomines elektrines Kaliningrado srityje ir Baltarusijoje. Kodėl jau turintis investuotoją lietuviškas projektas, tarp kurio privalumų Visagine jau esanti infrastruktūra, specialistai ir elektros perdavimo tinklai, kelia tiek aistrų? Siūloma Lietuvos likimą susieti su kitose valstybėse esančiomis atominėmis elektrinėmis ir atsisakyti vieno nacionalinius interesus atitinkančio tikslo – sujungti Lietuvos ir Vakarų valstybių elektros tinklus.
 
Informacinio triukšmo uždangą praskleidus
 
Žinoma, Rusija turi visas galimybes pastatyti Baltijos atominę elektrinę, kuri tenkintų tik eksporto interesus. Bet vis tiek eiliniam informacijos vartotojui reikia pasakyti, kad ji kol kas turi daugiau neišspręstų trūkumų negu privalumų. Kol kai kas mūsų žiniasklaidoje ir politikoje trimituoja apie jos statybos pradžią, reikia pasakyti, jog net kol kas statoma būtina infrastruktūra (Lietuva ją iš esmės turi). Daugelis techninių dokumentų būtinų reaktoriaus statybai teberuošiami, pradėtos statybos atsilieka stipriai vėluoja ir t.t. Nors Rusija turi pakankamai galimybių statyti reaktorius, bet be strateginio investuotojo iš Vakarų valstybių gali būti neišspręstos politinės problemos. Atominė elektrinė ne tik turi būti pastatyta, bet jos saugiam veikimui turi būti garantuojamos rezervinės galios su Lietuvos energetinės sistemos pagalba. Norint eksportuoti elektros energiją reikia tiesti naujas perdavimo linijas, jei ne į Lietuvą, tai į Lenkiją. Apie itin brangaus projekto – kabelio į Vokietiją tiesimo jūros dugnu galimybes net nekalbu. Lietuva elektros energijos jungtį su Švedija turės 2014-2015 m., bet projekto realizavimas būtų neįmanomas be ES finansavimo. Taigi Rusijos projekto galutiniam realizavimui itin svarbi Lietuvos pozicija ir dar neišspręstų klausimų išsprendimas politinėse derybose su kaimyninėmis šalimis.
 
Europoje (pirmiausia Vokietijoje) uždarant atomines elektrines, didėja poreikis arba aktyviau naudoti alternatyvius energijos šaltinius arba elektros energiją importuoti iš naujai statomų atominių elektrinių. Šiame kontekste atominės elektrinės statyba Lietuvoje yra svarbi realizuojant svarbų nacionalinio saugumo tikslą - sujungti Lietuvos ir Vakarų valstybių elektros tinklus. Elektros energijos deficitą jaučianti šalis nėra pageidaujama šioje sistemoje. Be to projekto realizavimui svarbi Lenkijos pozicija ir elektros energijos jungties statyba į šią kaimyninę šalį. Taigi, norint sumažinti energetinę priklausomybę nuo Rusijos ir garantuoti ateityje mūsų piliečiams stabilią, aukštyn nešuoliuojančią elektros energijos kainą, reikia pirmiausia realizuoti atominį projektą. Tai garantuotų ir kitų Lietuvos nacionalinį saugumą užtikrinančių tikslų įgyvendinimą.
 
Politinės-energetinės rokiruotės
 
Kodėl kalbu apie tokias energetinių projektų tarpusavio sąsajas? Nes laikas suprasti, jog valstybės jaunystės laikotarpis baigėsi ir prasideda suaugęs gyvenimas – arba užtikrini piliečiams ateities garantijas, arba palikti juos su visa valstybe totalinėje priklausomybėje nuo vieno resursų šaltinio ir jo kainų. Kur atveda tokia priklausomybė, kiek ji kainuoja kiekvienam piliečiui – žinome jau dabar. Užtenka pažvelgti į savo sąskaitas. Taip pat reikia suprasti, kad kiekvieno energetinio strateginio projekto vykdymas yra tarpusavyje susijęs. Nėra mažiau svarbios dalies, kurios galima atsisakyti. Visame šiame kontekste Rusijai, Lenkijai, Baltarusijai itin svarbios bus politinių jėgų galimos rokiruotės vyksiančios Lietuvoje po metų. Jau dabar matome, kad vyksta pozicijų aiškinimasis, derinimas. Vyksta įtakos kai kuriems politiniams marginalams stiprinimas, kuriuose matoma galimybė perduoti ir diegti visuomenėje nepasitikėjimą Lietuvos nacionalinio saugumo užtikrinimo galimybėmis. Tuo pat metu tikimasi, kad politinės permainos leis paremti Rusijos energetinius interesus atitinkančius projektus. Žinoma, aš ne manau, jog bus karštligiškai stabdomi visi energetiniai projektai. Kai kurių darbų, kurie padaryti per pastaruosius metus ir dar bus padaryti ateinančiais metais tiesiog nebegalima sustabdyti, nors ir galima juos panaudoti kitų šalių interesams tenkinti. Todėl kai kurie bus tęsiami (suskystintų dujų terminalas, elektros jungtis su Švedija), bet kitų projektų įgyvendinimo sąlygos gali būti keičiamos. Subtiliai ir ne itin subtiliai delsti, nekontroliuoti, nevykdyti įsipareigojimų, pridengti nevykdomus projektus informaciniu triukšmu ir dar daug galimybių gali būti panaudota. Tą jau matėme iš LEO, Nukemo ir kitų pavyzdžių. Tai neatitiktų Lietuvos piliečių lūkesčių, pažeistų nacionalinį saugumą. Todėl manau kiekvienas sau gali atsakyti į klausimą kodėl japonai kviečiami į Lietuvą...
 
 
Arvydas Anušauskas

Atgal



Komentarai:

Kolkas komentarų nėra parašyta.

Rašyti komentarą:

Jūsų vardas:

Apsaugos kodas: 8 plius 7 yra lygu