A. Anušauskas: sovietinis genocidas buvo baisesnis už nacių terorą

2012 kovo 16 d.
 
Balsas.lt
 
Penktadienį Signatarų namuose Vilniuje pristatyta Arvydo Anušausko knyga „Teroras 1940-1958 m.“ Joje autorius, remdamasis Lietuvos ir Rusijos archyvų dokumentais, kitais archyviniais šaltiniais, istorijos tyrimais bei liudytojų prisiminimais, pasakoja apie 1940–1958 metais sovietų vykdytus nusikaltimus.
 
Pasakodamas apie naująją knygą, Seimo narys A. Anušauskas atkreipė dėmesį į nuotraukas, kuriose užfiksuoti vaikai.
 
„Tokių ištremtų vaikų buvo apie 40 tūkst., dabar jiems būtų apie 65-67 metus, - sakė A. Anušauskas, rodydamas susirinkusiems 3-4 metų vaikų nuotrauką iš Genocido tyrimo centro. – Skaičiuojama, kad tuo laikotarpiu nusikaltimų žmogiškumui aukomis tapo ar tremties neišvengė daugiau kaip 300 tūkst. žmonių, ir net 40 tūkst. iš jų buvo vaikai“.
 
Kalbėdamas apie sovietinius lagerius jis aiškino, kad Rusijos archyvuose aptiktos nuotraukos ir kiti dokumentai patvirtina, jog moterys ir vaikai juose sudarė trečdalį žmonių. Nemažai vaikų lageriuose ir gimdavo.
 
„Vienu aspektu lageriai dar beveik netyrinėti. Moterys lageriuose buvo įvairiai prievartaujamos, gimdavo vaikai. Juos laikydavo atskirose zonose. Barakuose atskirai laikė moteris ir vaikus, o kartą per savaitę leisdavo jiems susitikti. Ūgtelėjusius vaikus perduodavo į vaikų namus, ir dažnas prarasdavo savo tapatybę. Taip dalis giminių dingo Sibiro platybėse. Žmonių, išgyvenusių tokią prievartą, prisiminimai iki šiol nutylimi," - knygoje atskleidžiamus faktus pasakoja A. Anušauskas.
 
„Analizuodamas lagerių statistiką pamačiau, kad kartais į atskirą kategoriją buvo išskiriami nepilnamečiai. Per metus keli tūkstančiai Lietuvos paauglių iškeliaudavo į gulago lagerius. Jie patirdavo kur kas didesnę priespaudą negu suaugusieji, nes jiems buvo sunkiau apsiginti. Bet nemenka jų dalis išlaikė išbandymus", - paskojo A. Anušauskas.
 
Jis pabrėžė, kad istoriniai duomenys ir mokslininkų tyrinėjimai atskleidžia žiaurią tiesą: tuo metu sovietų vykdytas teroras savo mastais ir žiaurumu kone pranoko nacių terorą – kas trečias suaugęs lietuvis tapo sovietinių okupantų genocido auka.
 
„1946 m. gulago lageriuose darytos nuotraukos liudija, kad čia vyko eksperimentai su žmonėmis – vaizdai užfiksuoti jose, panašūs į vaizdus iš nacistinių lagerių. Vienoje iš jų užfiksuoti žmonės, kuriuos apžiūri gydytojų komisija. Būdavo atrenkami išsekę žmonės, jie maitinami, o po tam tikro laiko pasveriami, nufotografuojami. Eksperimento tikslas – nustatyti, ar išsekęs žmogus gali atgauti jėgas, kad galėtų dirbti. Dokumentai rodo, kad taip pat buvo tiriama, kokį šaltį gali ištverti žmonės, kokiomis ligomis jie serga. Gulage medikai eksperimentavo ir rašė disertacijas. Toks šių eksperimentų tikslas“, - pasakojo A. Anušauskas, dalindamasis informacija, kurią jis sukaupė per 20 tyrinėjimo metų.
 
Jis atkreipė dėmesį į tai, kad buvo atskiri lageriai politiniams kaliniams.
 
„Jie buvo atskirti nuo kitų. Bet sutelkdama politinius kalinius vienoje vietoje, sovietinė valdžia padarė sau blogą paslaugą. Ketvirtis milijono buvo išmėtyti po SSSR, 10-yje ypatingų lagerių, bet per kelis metus ten susikūrė pogrindinės grupės“, - pasakojo jis, atkreipdamas dėmesį, kad įvairiatautėje sovietinių politinių kalinių bendruomenėje tuose lageriuose lietuviai pagal žmonių skaičių buvo antri-treti po ukrainiečių. – Daugelis jų, ukrainiečiai ir lietuviai, turėjo karinės patirties, buvo pati organizuočiausia jėga. 1953 metais kaip tik jie „atlaikė“ sukilimą ant savo pečių“, – pasakojo A. Anušauskas.
 
Naujojoje knygoje pasakojama ir apie KGB baudžiamąsias operacijas, agentus, smogikus, kurie apsimesdavo rezistencijos kovotojais. O prisimindamas, kaip į jo rankas pateko dalis itin vertingų dokumentų, A. Anušauskas sakė, kad kai kurie Rusijos archyvų darbuotojai geranoriškai padėjo, tačiau kai kurių dokumentų kopijas iš tų archyvų darbuotojų teko paprasčiausiai pirkti. Tačiau dalis tuose archyvuose esančios informacijos tebėra įslaptinta.
 
„Per sovietinį genocidą į gulagus pateko 332 tūkst. Lietuvos žmonių, o dešimtadalis buvo nužudyta Lietuvoje", – sakė Seimo narys A. Anušauskas, pristatydamas leidinį „Teroras 1940-1958 m.“

Atgal



Komentarai:

Kolkas komentarų nėra parašyta.

Rašyti komentarą:

Jūsų vardas:

Apsaugos kodas: 9 plius 5 yra lygu