A.Anušauskas. Energetinio saugumo tema netinka politiniam populizmui

2012 gegužės 10 d.
 
Delfi.lt
 
Pastaruoju metu netyla diskusijos dėl Lietuvoje vykdomų energetinių projektų. Tiesa, esminės jų kritikos dar neišgirdau, bet populizmo, netiesos ir tam tikrų interesų – apstu.
 
Alternatyvų kūrimas visada susiduria su pasipriešinimu ne tik dėl ekonominio monopolininkų intereso, bet ir dėl to, kad tai susiję su politiniais sprendimais. Norint projektus paneigti, ignoruoti arba sukurti neigiamą informacinį foną, be politikų palaikymo tai neįmanoma.
 
Matau, kad prieš rinkimus šios temos, aktualios valstybės, Lietuvos nacionalinio saugumo požiūriu ir apskritai - praktiškai kiekvienam vartotojui, politizuojamos, nuolat keliamos abejonės, klausimai: ar reikia, ar Lietuva pajėgi, ar pasirengusi įgyvendinti grandiozinius projektus? Tokia neigiama informacija lašinama lašas po lašo. Bet ar „pratašys“?..
 
Baltijos valstybėms lemiama rinka yra ES
 
Energetinių projektų kontekste Rusijos interesas akivaizdus. Jai priklauso monopolininkai, ji gauna viršpelnius.
 
Kita vertus, be verslo-monopolininko intereso, kuris vis tiek atstovauja Rusijos valdžiai, yra ir kitas interesas – politinis. Tai Baltijos šalių išlaikymas priklausomomis nuo Rusijos.
 
Tačiau jei pažvelgtume į Baltijos valstybių importo ir eksporto struktūrą, atmetus žaliavas, šalys jau beveik išėjusios iš Rusijos. Nors Rusijos rinka mums svarbi kaip ir kiekvienai kitai valstybei, bet ji nėra lemiama. Visoms Baltijos valstybėms lemiama rinka yra Europos Sąjungoje.
 
Kitoks vaizdas dėl resursų. Priklausomybė nuo Rusijos išlikusi, nepaisant, kad jau praėjo 20 metų nuo Sovietų Sąjungos subyrėjimo. Štai čia tos priklausomybės išnykimas sudarytų prielaidas užtikrinti ir Lietuvos nacionalinį savarankiškumą, ir galimybę tapti visaverte ES valstybe, turinčia skirtingus šaltinius energetiniams resursams tiekti.
 
Tokių absoliučiai priklausomų valstybių nuo Rusijos energetinių resursų ES labai mažai. Pavyzdžiui, Vokietija, Didžioji Britanija, Prancūzija, Lenkija – visos valstybės turi alternatyvų. Jos ramios - kai reikės priiminėti kokius nors lemiamus politinius sprendimus dėl vidaus ar užsienio politikos, galės veikti savarankiškai, nekreipdamos dėmesio į bet kokį spaudimą iš išorės. Tokia yra ne tik ekonominė, bet ir politinė alternatyvų esmė.
 
Rusija „geriausią“ savo laiką praleido
 
Esminiai pasikeitimai Rusijos užsienio ir vidaus politikoje vyko per pastaruosius dešimt metų. Bet per tuos metus vyko esminiai pasikeitimai ir Lietuvos tiek vidaus, tiek užsienio politikoje. Vis dėlto galimybės paveikti Lietuvos politiką gerokai didesnės buvo prieš dešimtmetį nei dabar, kai tapome NATO, ES nare. Vaizdžiai tariant, Rusija „geriausią“ savo laiką praleido.
 
Nors ir pasikeitus situacijai vis tiek bandoma Baltijos valstybes parodyti kaip nevisavertes ES valstybes, tokias, kuriomis gal ir pasitikėti neverta, ir investuoti į jas neverta. Kad neva turime problemų su praeities vertinimu ar tautinėmis mažumomis – taigi skleidžiama daug dezinformacijos.
 
Nepasakyčiau, kad Rusija dabar gali paveikti Lietuvos politinius sprendimus. Daryti jiems tam tikrą įtaką netiesiogiai – gali, bet tai įmanoma ir kitoms valstybėms kokiais nors svertais.
 
Konkretus to pavyzdys. Kai Rusija nusprendė naftotiekiu netiekti naftos į Mažeikius, pagal ekonominę verslo logiką jiems tai buvo visiškai nenaudinga. Nepaisant to, toks sprendimas buvo priimtas grynai dėl politinių motyvų. Priežastis ta, kad Lietuva nepasiūlė Rusijos kompanijoms privatizuoti „Mažeikių naftos“ – šiuo atveju buvo pasirinkta lenkų kompanija.
 
Vis dėlto verslo logika tyliai nugalėjo, nes tą pačią naftą lenkų valdomas koncernas atsiveža iš Rusijos, tik tanklaiviais. Rusiška nafta, galėjusi tekėti vamzdynu, mūsų šalyje atgabenama kitokiu būdu. Žinoma, gamykla dėl to kasmet patiria kokių 100 mln. dolerių didesnes išlaidas.
 
Tada buvo šaukiama, kad be „Družbos“ Lietuvoje vos ne naftos perdirbimo gamykla užsidarys. Kaip matome, tai neįvyko. Tas pats ir su elektros ar dujų sektoriais.
 
Energetika – valstybės saugumo dalis
 
Toli gražu negalime sakyti, kad energetika garantuos valstybės saugumą, jeigu nebus užtikrintos ir kitos nacionalinio saugumo sritys. Pavyzdžiui, naujoje svarstomoje nacionalinio saugumo strategijoje šie dalykai neblogai atspindimi – visi paminėti nacionalinio saugumo sluoksniai turi eiti kartu.
 
Neužtikrinsime informacinio fono, jis bus pažeidžiamas, tai energetiniai projektai įstrigs dėl sukurto visuomenės nepasitikėjimo. Neužtikrinsime patikimo socialinio ar ekonominio saugumo, tai palaipsniui pažeis ir kitas saugumo sferas.
 
Šalyje neužtikrinamas visavertis ekonominis saugumas, tad dalis žmonių emigruoja. Ne vienoje valstybėje dėl emigrantų ir imigrantų atsiranda socialinių įtampų, visuomenės susipriešinimo. Iš to išplaukia, kad neužtikrintas socialinis saugumas. Viskas tarpusavyje persipynę, todėl kitoms nacionalinio saugumo sferoms reikia tokio pat dėmesio, kaip ir energetikai. Bet energetinis saugumas, apie kurį tiek kalbama, yra neabejotinai svarbi nacionalinio saugumo dalis.
 
Verslui naudinga prognozuojama ateitis
 
Dažnas energetinis projektas gali būti sužlugdytas dar pradinėje stadijoje apie jį formuojant neigiamą foną. Pastaruoju metu pastebiu, kad apie energetinius projektus rašančių gerai arba neutraliai yra gerokai mažiau negu rašančių blogai. Kodėl, ar todėl, kad projektai blogi, o gal todėl, kad už to slypi įvairūs interesai?
 
Kiekvienam verslui reikia pigesnių žaliavų. Todėl visuomet stebiuosi, kai dalis šios bendruomenės atstovų, kurie gal pernelyg glaudžiai susiję su Rusijos verslu, skleidžia abejones, ar Lietuvai energetiniai projektai bus naudingi.
 
Manyčiau, jog bet kokiu atveju investicijos Lietuvoje yra labai naudingos, skatinančios verslą. Taigi jeigu statome atominę elektrinę, tai nereiškia, kad tik japonų verslas bus paskatintas. Priešingai – tai bus naudinga Lietuvos verslui ir netgi labai naudinga. Tikrai yra verslininkų, kurie mato tolimesnes ateities perspektyvas toliau negu dešimt metų į priekį. Beje, visi energetiniai projektai turi būti įgyvendinti 2015-2020 metais, kad tam pačiam verslui užtikrintų geresnes veikimo garantijas po 2020-ųjų.
 
Dabar susidaro įspūdis, kad valstybė vien tik trukdo verslui. Iš tikro valstybė yra tas veiksnys, kuris užtikrina efektyvų verslo egzistavimą ir stengiasi sudaryti kuo palankesnes sąlygas jam veikti. Lietuvos verslas daromas ne Mėnulyje, jis daromas Lietuvoje, susijęs su mūsų piliečiais, su mūsų resursais, su valstybės teikiamomis galimybėmis. Tad jokiu būdu nekalbėčiau apie kokį nors trukdymą. Valstybė yra suinteresuota, kad verslas joje klestėtų, kad pavyktų sudaryti kuo geresnes jam sąlygas.
 
Rusijos rinka didelė, bet toli gražu ne visada prognozuojama. Ten politiniais sprendimais galima sužlugdyti bet kokį verslą. Džiugu, kad per pastaruosius kelerius metus versle įvyko daug pasikeitimų, suradome naujų rinkų, kurios savo laiku buvo vadinamos egzotinėmis – tai Afrikos, Azijos, Pietų Amerikos žemynų šalys. Bet vėlgi pabrėžčiau, kad Lietuvos valdžia su Rusijos rinka susijusiam verslui stengiasi padėti ir pirmiausia - per ES institucijas.

Atgal



Komentarai:

Autorius: alvydas, Parašė: 2012-05-18
Labai teisingai pasakyta:,,Rusijos rinka didelė, bet toli gražu ne visada prognozuojama". Todėl tam duotas protas mąstyti ir rasti geriausius sprendimo būdus.

Rašyti komentarą:

Jūsų vardas:

Apsaugos kodas: 7 plius 7 yra lygu