A. Anušauskas: pokyčiai JAV priešraketinės gynybos politikoje – manipuliacijomis pasiekta Rusijos pergalė

Pasak Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto nario Arvydo Anušausko, potencialus JAV sprendimas atsisakyti priešraketinės gynybos etapo Lenkijoje ir Rumunijoje nereiškia, kad amerikiečiai traukiasi iš Europos. Pasak konservatoriaus, tai labiau simbolizuoja Rusijos pergalę, pasiektą melagingomis manipuliacijomis.
JAV iš Europos nesitraukia
Seimo narys A. Anušauskas tvirtina, kad JAV jokiais būdais neatsisako visos priešraketinės gynybos Europoje. Pasak jo, potencialūs dabartiniai pokyčiai JAV priešraketinės gynybos planuose yra tik vieno iš jos etapų atsisakymas, tai yra raketų-gaudyklių Lenkijos ir Rumunijos teritorijoje.
„Tai yra tik tam tikras priešraketinės gynybos etapas. Priešraketinė gynyba apima šiek tiek daugiau. Tai yra laivuose ir Viduržemio jūroje, ir kitose vietose dislokuota ginkluotė. Šių komponentų yra daugiau, ir tų komponentų niekas atsisakyti nežada“, – teigia A. Anušauskas.
Pasak Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto atstovo, šiuo atveju JAV dalį resursų perkelia į savo teritoriją: „Kaip žinia, galvojama, kad raketos-gaudyklės bus dislokuotos Aliaskoje, ir bus skirtos ginti jų teritoriją nuo galimų Šiaurės Korėjos raketų atakų.“
Dalis amerikiečių pajėgų turėtų būti perdislokuojama į Ramiojo vandenyno rajoną, ir tai atitinka tuos tikslus, kurie buvo deklaruoti jau prieš porą metų, tvirtina A. Anušauskas.
Rusijos pergalė?
Kaip teigia A. Anušauskas, tokiu sprendimu Jungtinės Valstijos vis dėlto nusileidžia Rusijai: „Tokiu būdu amerikiečiai lyg ir netiesiogiai patvirtina Rusijos, sakyčiau, iš piršto laužtus teiginius, kad tos raketos-gaudyklės sudarė pavojų Rusijos strateginei gynybai arba jų branduolinėms atgrasymo priemonėms.“
Iš tikrųjų jokio pavojaus toli gražu nebuvo, mano A. Anušauskas. „Bet po pretekstu Rusija demonstratyviai stiprino savo priešraketinės gynybos pajėgumus Kaliningrado srityje ir kitur. Tokia netiesioginė sąsaja gali būti. Rusija pasiekė savo, manipuliuodama iš anksto žinomais neteisingais teiginiais“, – tvirtina Seimo narys.
Pasak A. Anušausko, Rusija gali atitinkamai sureaguoti į tokią savo pasiektą netiesioginę pergalę: „Pamačius, kad manipuliuojant melagingais teiginiais pasiekiamas rezultatas, Kaliningrado srities militarizavimo procesas gali ir paspartėti.“
Premjeras nesusitaria su savo partija
Komentuodamas Premjero Algirdo Butkevičiaus išsakytą poziciją, kad pokyčiai JAV politikoje nereiškia, jog Lietuvai reikėtų didinti išlaidas savo gynybai, A. Anušauskas pareiškė, kad Ministrui Pirmininkui trūksta susikalbėjimo su savo partijos atstovais. A. Anušauskas neabejoja, kad išlaidos gynybai turi būti didinamos, ir tai yra bendras politinis sprendimas.
„Tai – politinis sprendimas, kuris priimtas bendro politinių partijų susitarimo pagrindu. Tos gynybos išlaidos, mūsų pajėgumų stiprinimas turi būti adekvatus, kaip atsakas Rusijos puolamosios ginkluotės pajėgumams, kurie stiprinami Kaliningrado srityje ir gretimose, su Baltijos regionu besiribojančiose teritorijose. Tik mūsų atsakas yra gynybinės ginkluotės stiprinimas, gynybinių pajėgumų, o ne puolamųjų.“
Pasak A. Anušausko, tokia A. Butkevičiaus pozicija kertasi su jo paties partijos ir atskirų Vyriausybės narių bei Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pozicija: „Pirmiausia, matyt, čia vienas iš Premjero pareiškimų, kuomet jis iš esmės polemizuoja ne su opozicijos, o su savo paties partijos pozicijos atstovais. Iš pradžių tegul susitaria dėl bendrų pozicijų.“
„Kol kas dar tik renkamės informaciją, kalbėjomės šiandien Vyriausybės pasitarime. Manome, kad daugiau lėšų gynybai tai iš Lietuvos nepareikalaus“, – portalui balsas.lt pirmadienį sakė ministras pirmininkas.
JAV palieka Europą?
Kaip anksčiau rašė balsas.lt, žiniasklaida jau praėjusios savaitės pabaigoje pranešė apie JAV administracijos gynybinės politikos pokyčius. JAV administracija paskelbė, kad dėl naujų grėsmių, kylančių dėl Šiaurės Korėjos agresyvių veiksmų, keičiama JAV strategija ir atsisakoma plano Lenkijoje išskleisti priešraketinės gynybos sistemą, kuriai aršiai priešinosi Rusija. Dalies ekspertų nuomone, tai gali būti ženklas, jog JAV nuo šiol Europos, o ypač Rytų Europos saugumui ketina skirti kur kas mažiau dėmesio, o tai esą gali paskatinti Rusiją drąsiau tvarkytis savo „privilegijuotų interesų sferoje“, į kurią patenka ir Lietuva.
Tiesa, Rusijos valdžia neigia tokias interpretacijas ir teigia, kad tai nėra kokia nors JAV nuolaida Kremliui. Vietoj priešraketinio skydo Lenkijoje numatytos lėšos neva bus skiriamos tokiai sistemai diegti Japonijoje ir Aliaskoje. Lenkijoje ir Rumunijoje pradėtas skleisti JAV priešraketinės gynybos skydas (paskutinis etapas atšaukiamas) turėjo būti ir NATO organizacijos gynybos dalis. Komentuodama šią situaciją opozicinės Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos atstovė, buvusi krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė siūlė visai Europai susimąstyti apie nuolat mažinamus karinius biudžetus.
2012 metais asignavimai Krašto apsaugos ministerijai siekė 870,2 mln. litų ir tai sudarė vos apie 0,79 proc. bendrojo vidaus produkto. 2004 metais vienuolika Lietuvos politinių partijų įsipareigojo 2005–2008 metais krašto apsaugai skirti ne mažiau kaip 2 proc. nuo bendrojo vidaus produkto ir taip pratęsti analogišką, 2001 metais pasirašytą susitarimą. Realiai šis lygis nebuvo pasiektas. Prezidentė Dalia Grybauskaitė yra netgi viešai išreiškusi pasipiktinimą dėl paties klausimo iškėlimo. „Jeigu nesugebame vykdyti savo įsipareigojimų, nesugebame mokėti žmonėms visų socialinių pašalpų, įšaldėme arba sumažinome pensijas ir žadame vėl pradėti mokėti tik nuo 2014 metų, tuomet pretenzijos didinti finansavimą yra nekorektiškos“, – 2009 metų rugsėjo pirmą dieną žurnalistams Šiauliuose sakė Prezidentė.

Atgal



Komentarai:

Kolkas komentarų nėra parašyta.

Rašyti komentarą:

Jūsų vardas:

Apsaugos kodas: 2 plius 3 yra lygu