A. Anušauskas: „KGB buvo niekas prieš tautų valią“.

Net pra­ėjus be­veik ket­vir­čiui am­žiaus vis dar ne­ri­mau­ja­ma dėl to, ko­kią įta­ką „bu­vę“ So­vie­tų Są­jun­gos KGB dar­buo­to­jai šian­dien da­ro Lie­tu­vos po­li­ti­niams ir ūki­niams pro­ce­sams, pi­lie­čių nuo­sta­toms. Ar ga­li bū­ti, kad jie to­liau dir­ba mū­sų ša­liai prieš­iš­kų vals­ty­bių žval­gy­boms, ver­buo­ja nau­jus agen­tus?

Šis klau­si­mas ypač ak­tua­lus da­bar, kai vyks­ta Ru­si­jos pra­dė­tas hib­ri­di­nis ka­ras su Va­ka­rais. Da­lį at­sa­ky­mų į pa­na­šius klau­si­mus dėl KGB ga­li­ma ras­ti Sei­mo Na­cio­na­li­nio sau­gu­mo ir gy­ny­bos ko­mi­te­to na­rio dr. Ar­vy­do Anu­šaus­ko nau­jo­je kny­go­je „KGB. Vi­siš­kai slap­tai“. Ją au­to­rius pri­sta­tys va­sa­rio 21-ąją Kny­gų mu­gė­je.

Kal­bė­da­mas apie bu­vu­sių ka­gė­bis­tų įta­ką da­bar­ti­nės Lie­tu­vos gy­ve­ni­mui, A. Anu­šaus­kas ti­ki­no, kad kai ku­rie jų da­bar yra po­li­ti­ko­je, net tarp vie­nos ne­di­de­lės par­ti­jos va­do­vų.

Pe­rim­ti KGB metodai

- KGB yra be­veik am­ži­na te­ma. Ką tik Lon­do­ne pra­si­dė­jo at­vi­ras teis­mas dėl bu­vu­sio Ru­si­jos KGB ir jos tra­di­ci­jų pe­rė­mė­jos Ru­si­jos fe­de­ra­li­nės sau­gu­mo tar­ny­bos (FST) dar­buo­to­jo Alek­sand­ro Lit­vi­nen­kos nu­nuo­di­ji­mo. Sa­vo kny­go­je kal­ba­te apie įvai­riau­sius KGB veik­los as­pek­tus. Kiek pra­ei­tis at­sis­pin­di da­bar­ty­je? Ar KGB pa­li­ki­mo sau­go­to­ja FST pe­rė­mė šios tar­ny­bos me­to­dus?

- Gal ne KGB yra am­ži­na te­ma, o mū­sų san­ty­kis su pra­ei­ti­mi, ku­rią KGB ka­dai­se ga­lė­jo ra­di­ka­liai pa­keis­ti. A. Lit­vi­nen­kos nu­nuo­di­ji­mas yra pre­ce­den­to ne­tu­rin­tis įvy­kis XXI am­žiu­je. Ta­čiau ga­li­ma pri­si­min­ti, kad Ru­si­ja dau­ge­lį me­to­dų bu­vo iš­ban­džiu­si su če­čė­nais - vie­ni jų ly­de­riai bu­vo nu­šau­ti, ki­ti su­sprog­din­ti, nu­nuo­dy­ti. Prieš de­šimt­me­tį Ka­ta­re bu­vo su­sprog­din­tas bu­vęs Če­čė­ni­jos vi­cep­re­zi­den­tas Ze­lim­cha­nas Jan­dar­bi­je­vas, dėl to bu­vo su­lai­ky­ti Ru­si­jos agen­tai.

Ra­dioak­ty­vių­jų me­džia­gų pa­nau­do­ji­mas 2006 me­tais Lon­do­ne par­odė, ko­kių nau­jų grės­mių ga­li kil­ti net to­kio­je ša­ly­je kaip Di­džio­ji Bri­ta­ni­ja. Spe­cia­lis­tai ma­no, kad Ru­si­jo­je da­bar yra pe­rim­ti KGB nau­do­ti po­li­ti­nių prieš­inin­kų lik­vi­da­vi­mo me­to­dai. Pa­ga­liau, KGB nie­ka­da ne­at­si­sa­kė spe­cia­lių che­mi­nių prie­mo­nių nau­do­ji­mo sa­vo veik­lo­je.

- Ar tu­ri­te gal­vo­je lie­tu­vių par­ti­za­nų gau­dy­nes ir žu­dy­nes agen­tams nau­do­jant psi­cho­tro­pi­nes ar nar­ko­ti­nes me­džia­gas, mig­do­muo­sius?

- Ne tik tai, nors tos prie­mo­nės pa­va­di­ni­mu "Ne­ptun" bu­vo nau­do­ja­mos iki šeš­to­jo de­šimt­me­čio an­tro­sios pu­sės. Pa­sku­ti­nės ži­nios apie Lie­tu­vo­je KGB pa­nau­do­tas che­mi­nes psi­cho­tro­pi­nes me­džia­gas sie­kia 9-ojo de­šimt­me­čio vi­du­rį. Be­je, jas nau­do­jo iš Mask­vos at­vy­ku­si KGB ko­man­da, ste­bint ir pri­žiū­rint vie­ti­niams KGB dar­buo­to­jams. Bet tai ži­no­mi at­ve­jai. O kas ga­lė­jo at­si­tik­ti žmo­gui, pa­veik­tam psi­cho­tro­pi­nių me­džia­gų, nie­kas da­bar ne­at­sa­kys. Kaip nie­kas ne­at­sa­kys, ar kai ku­rios tuo me­tu pa­gar­sė­ju­sios sa­vi­žu­dy­bės ir mir­tys ne­bu­vo jų pa­nau­do­ji­mo pa­sek­mė. Juk by­las tir­da­vo ko­mu­nis­ti­nės no­menk­la­tū­ros pro­ku­ra­tū­ro­je at­sto­vai, ku­rie pa­skui ga­lė­jo da­ry­ti ir par­ti­nę kar­je­rą.

Bu­vę ka­gė­bis­tai ta­po politikais

- Vie­nas kny­gos sky­rius va­di­na­si "No­menk­la­tū­ros me­džio­to­jai prieš di­si­den­tus". Ar tai reiš­kia, kad bu­vo ne­for­ma­liai de­ri­na­mos per­se­kio­ji­mo ak­ci­jos?

- Iš ti­krų­jų no­menk­la­tū­ros me­džio­to­jų bū­re­liai bu­vo la­bai svar­būs: jiems pri­klau­sė žmo­nės, tuo me­tu rea­liai tu­rė­ję Mask­vos de­le­guo­tą val­džią sa­vo ran­ko­se. Cen­tro ko­mi­te­to (CK) biu­ro na­riai ir KGB va­do­vai pri­klau­sė aukš­čiau­sio ran­go me­džio­to­jų bū­re­liui, ga­lė­jo ne­for­ma­liai keis­tis in­for­ma­ci­ja. Juk pir­mo­jo se­kre­to­riaus me­džio­to­jų bū­re­ly­je sa­vo vie­tą tu­rė­jo KGB pir­mi­nin­kas, o ki­ta­me me­džio­to­jų bū­re­ly­je ša­lia CK an­tro­jo se­kre­to­riaus me­džio­jo so­vie­ti­niai mi­nis­trai ir iš Mask­vos at­siųs­tas LSSR KGB pir­mi­nin­ko pir­ma­sis pa­va­duo­to­jas.

Pa­ga­liau vi­si KGB dar­buo­to­jai bu­vo Ko­mu­nis­tų par­ti­jos na­riai, par­ti­jos at­sto­vams bu­vo tei­kia­ma in­for­ma­ci­ja apie di­si­den­tus, or­ga­ni­zuo­ja­mos bend­ros komp­ro­mi­ta­vi­mo ir de­zin­for­ma­vi­mo ak­ci­jos.

- Sa­ko­ma, kad bu­vę KGB dar­buo­to­jai pen­si­jas gau­na iš Mask­vos, o tai juos ver­čia ty­lė­ti apie sa­vo anks­tes­nę veik­lą. Ar pa­vy­ko pra­kal­bin­ti bu­vu­sių KGB dar­buo­to­jų, agen­tų?

- Šią te­mą ty­ri­nė­ju 25 me­tus, per šį lai­ko­tar­pį te­ko per­vers­ti tūks­tan­čius KGB do­ku­men­tų, kal­bė­tis su bu­vu­siais agen­tais, ku­rie ne­slė­pė sa­vo pra­ei­ties. Su KGB dar­buo­to­jais - su­nkiau. Ta­čiau te­ko ir juos pa­kal­bin­ti bei tam ti­krą jų in­for­ma­ci­jos da­lį pa­nau­do­ti kny­go­je. Tik no­rė­čiau pa­brėž­ti, kad kaip ty­ri­nė­to­jas ne­sis­teng­da­vau iš jų iš­gau­ti ko­kių nors agen­tų ar pa­ti­ki­mų as­me­nų pa­var­džių, ne­bent jie pa­tys pa­sa­ko­da­vo. Ta­čiau pa­teik­tą in­for­ma­ci­ją pa­ti­krin­da­vau, ieš­ko­da­vau ke­lių ne­prik­lau­so­mų šal­ti­nių.

Ne vi­sas šis dar­bas at­sis­pin­di kny­go­je. Juk ir da­bar Lie­tu­vo­je esa­ma žmo­nių, ku­riems ši te­ma yra ne­ma­lo­ni, su­ke­lia įvai­riau­sių ais­trų.

- O kas tie žmo­nės? Po­li­ti­kai, val­di­nin­kai, moks­li­nin­kai, me­ni­nin­kai? Kny­go­je pa­tei­kia­te pa­vyz­džių, kaip KGB mė­gi­no į sa­vo pu­sę pa­trauk­ti ir tuo­me­tės ži­niask­lai­dos at­sto­vus?

- KGB pri­si­lie­ti­mas kiek­vie­nam bu­vo vis ki­toks. Vie­nus kvie­tė dirb­ti eta­ti­niais dar­buo­to­jais. Kny­go­je pa­tei­kiu pa­vyz­dį apie tai, kaip KGB ti­kri­no dėl tin­ka­mu­mo dirb­ti tar­ny­bo­je dar stu­di­jų Vil­niaus uni­ver­si­te­te me­tu. Pir­miau­sia bu­vo ren­ka­ma in­for­ma­ci­ja apie as­me­nį. Be­je, Lius­tra­ci­jos ko­mi­si­ja svars­ty­da­vo ir šiuos at­ve­jus. Pa­pras­tai pri­im­da­vo spren­di­mus, kad tie as­me­nys slap­ta ne­bend­ra­dar­bia­vo ar­ba bend­ra­dar­bia­vi­mui kons­ta­tuo­ti ne­už­ten­ka do­ku­men­tų.

Yra pa­čių įvai­riau­sių žmo­nių, vi­sų pro­fe­si­jų at­sto­vų. Kai ku­rie jų da­bar yra po­li­ti­ko­je, net tarp vie­nos ne­di­de­lės par­ti­jos va­do­vų, bet vie­šai jie ne­mi­ni, jog bu­vo svars­ty­ti Lius­tra­ci­jos ko­mi­si­jo­je. Juk Lius­tra­ci­jos ko­mi­si­ja ne in­dul­gen­ci­jas iš­duo­da­vo, o kons­ta­tuo­da­vo sa­vo tu­ri­mų šal­ti­nių skur­du­mą.

Iliu­zi­nė visagalybė

- Ko­kias prie­mo­nes, be įka­li­ni­mo, KGB dar nau­do­jo so­vie­ti­niams pi­lie­čiams pa­lauž­ti?

- Va­di­na­mą­ją pro­fi­lak­ti­ką, kai žmo­gų ga­lė­da­vo pa­sik­vies­ti į KGB ir pa­gra­sin­ti, kad šis nu­trauk­tų veik­lą, nu­kreip­tą prieš re­ži­mą, at­si­sa­ky­tų „po­li­tiš­kai kenks­min­gų“ pa­žiū­rų, per­duo­tų įspė­ji­mus ir gra­si­ni­mus per agen­tū­rą. Esu su­skai­čia­vęs, kad iki 1985 me­tų KGB Lie­tu­vo­je „pro­fi­lak­tiš­kai ap­do­ro­jo“ dau­giau kaip 9 tūkst. žmo­nių. Ir tai bu­vo de­šim­ta­da­lis vi­so­je So­vie­tų Są­jun­go­je KGB „pro­fi­lak­tiš­kai ap­do­ro­tų“ žmo­nių.

Tarp to­kių as­me­nų bu­vo ne tik di­si­den­tų, bet ir žmo­nių, ak­ty­viai ra­šiu­sių skun­dus dėl par­ti­nės no­menk­la­tū­ros sa­va­val­džia­vi­mo, pa­sa­ko­ju­sių po­li­ti­nius anek­do­tus, iš­sa­kiu­sių ke­ti­ni­mus pa­bėg­ti į už­sie­nį ir pan. Iš jų de­šim­ta­da­lis bu­vo tuo­me­čiai ei­li­niai ko­mu­nis­tai ir kom­jau­nuo­liai - nuo pro­fi­lak­ti­kos jie taip pat ne­iš­si­suk­da­vo, jei­gu pa­tek­da­vo į KGB aki­ra­tį.

- Vis dėl­to ar KGB bu­vo vi­sa­ga­lė? Ko­kios bu­vo ti­kro­sios šios tar­ny­bos ga­li­my­bės?

- Tai po­pu­lia­riau­sias klau­si­mas, nes KGB vi­sa­ga­ly­bė So­vie­tų Są­jun­gos lai­kais bu­vo la­bai in­ten­sy­viai puo­se­lė­ja­ma. To me­to nuo­ty­kių fil­mai kū­rė če­kis­to įvaiz­dį, ku­ris su rea­ly­be tu­rė­jo ma­žai ką bend­ra, bet pui­kiai vei­kė emo­ciš­kai, for­ma­vo ne­nu­ga­li­mos ir vi­sur esan­čios bei vis­ką ga­lin­čios ins­ti­tu­ci­jos įvaiz­dį.

Tam pa­si­tar­na­vo iš KGB sa­vo kny­goms ir fil­mams me­džia­gą gau­da­vęs ir as­me­niš­kai su SSRS KGB pir­mi­nin­ku Ju­ri­ju­mi And­ro­po­vu bend­rau­da­vęs so­vie­ti­nių de­tek­ty­vų ra­šy­to­jas Ju­li­ja­nas Se­mio­no­vas. Ka­dai­se jis už 50 tūkst. rub­lių su­kū­rė sce­na­ri­jų ki­no juo­stai “17 pa­va­sa­rio aki­mir­kų“ (fil­mas ekra­nus pa­sie­kė 1973 me­tais), vė­liau pa­gal KGB me­džia­gą par­ašė sce­na­ri­jų dar vie­nai pro­pa­gan­di­nei ki­no juo­stai “TASS įga­lio­tas pra­neš­ti…” (1984), vai­dy­bi­niams fil­mams apie če­kis­tus “Vals­ty­bi­nis nu­si­kal­tė­lis” (1964), “Re­zi­den­to li­ki­mas” (1970) ir taip to­liau.

Vai­din­ti pro­pa­gan­di­nė­se ki­no juo­sto­se bu­vo kvie­čia­mi ir lie­tu­vių ak­to­riai, tar­ki­me, Do­na­tas Ba­nio­nis. 1968 me­tais jis nu­si­fil­ma­vo Sa­vos Ku­li­šo fil­me “Ne se­zo­no me­tas”, su­kū­rė KGB agen­to Kons­tan­ti­no La­dei­ni­ko­vo vaid­me­nį. Įdo­mu, kad fil­mo kon­sul­tan­tas bu­vo Pa­nfi­lo­vas, bu­vęs KGB ne­le­ga­las, gy­ve­nęs Di­džio­jo­je Bri­ta­ni­jo­je. Jo ti­kro­ji pa­var­dė Ko­no­nas Mo­lo­das, o Di­džio­jo­je Bri­ta­ni­jo­je bu­vo ži­no­mas kaip Gor­do­nas Lons­da­le'as). Jį bri­tų žval­gy­ba su­ėmė Ang­li­jo­je dar 1961-ai­siais.

KGB įvaiz­dį ge­ri­no net vi­suo­ti­nio de­fi­ci­to są­ly­go­mis tar­ny­bos dar­buo­to­jams ir agen­tams su­tei­kia­ma iš­skir­ti­nė so­cia­li­nė pa­dė­tis, kai bu­vo mo­ka­mas pu­san­tro ar net du kar­tus di­des­nis at­ly­gi­ni­mas nei so­vie­tų kva­li­fi­kuo­tiems dar­bi­nin­kams, taip pat ga­li­my­bė ke­liau­ti į už­sie­nį, ku­ris dau­gu­mai So­vie­tų Są­jun­gos pi­lie­čių bu­vo ne­pa­sie­kia­mas.

O rea­lias KGB ga­li­my­bes de­ta­liau at­sklei­džiu kny­go­je, jo­je ap­ra­šau ir so­vie­tų slap­to­sios po­li­ci­jos nau­do­tas tech­ni­nes prie­mo­nes. Tais lai­kais jos bu­vo mo­der­nios (inf­ra­rau­do­nų­jų spin­du­lių sig­na­li­za­to­riai, ae­ro­zo­li­niai se­ka­mo as­mens žy­mek­liai ir t. t.), ta­čiau ir jos ne­bu­vo vi­sa­ga­lės, kai su­kil­da­vo iš­ti­sos tau­tos.

FAKTAI

Per vi­są So­vie­tų Są­jun­gos slap­to­sios po­li­ci­jos KGB vei­ki­mo Lie­tu­vo­je lai­ko­tar­pį, pra­de­dant po­ka­riu, per šią or­ga­ni­za­ci­ją pe­rė­jo apie 100 tūkst. žmo­nių. 1990 me­tais, kaip ro­do ty­ri­nė­to­jų duo­me­nys, su KGB bend­ra­dar­bia­vo apie 6 tūkst. Lie­tu­vos gy­ven­to­jų. Dar apie tūks­tan­tis bu­vo eta­ti­niai slap­to­sios so­vie­tų po­li­ci­jos dar­buo­to­jai. Apie 1,5 tūkst. slap­tų KGB bend­ra­dar­bių pa­si­nau­do­jo Lius­tra­ci­jos įsta­ty­mu ir pri­si­pa­ži­no slap­tai bend­ra­dar­bia­vę su slap­tą­ja so­vie­tų tar­ny­ba. Ta­čiau di­džio­ji da­lis bu­vu­sių slap­tų­jų agen­tų lius­tra­ci­jos iš­ven­gė ir sa­vo pra­ei­tį iki šiol lai­ko pa­slap­ty­je.

iš www.lzinios.lt

Atgal



Komentarai:

Kolkas komentarų nėra parašyta.

Rašyti komentarą:

Jūsų vardas:

Apsaugos kodas: 1 plius 1 yra lygu