Kontrabanda arba ką maitina aukšti akcizai?

"Lietuvos žinios"

 

Seimui prieš pusę metų pakėlus akcizus kurui, cigaretėms ir alkoholiui, teigta, kad šio sprendimo pasekmėje pasipildys šalies biudžetas. Pusmečiui praėjus jau aišku, kad išaugę akcizai stipriai maitina, visų pirma, kontrabandą.

 

Kaip Lietuvos atsakingos tarnybos susidoroja su iškilusiu iššūkiu dėl atotrūkio tarp kainų abipus Nemuno? Kodėl pasienio regionuose užsidaro benzino kolonėlės ir yra daug akcizinių prekių iš anapus sienos, jeigu kontrabanda yra gaudoma? Ar visa tai legaliai suneša žmonės per pasienio punktus ar suaktyvėjo organizuoto nusikalstamumo grupės? Kokie yra šių grupių santykiai su pareigūnais muitinėse, pasienio tarnyboje, teisėjais ir politikais? Kur nusėda juodieji pinigai iš kontrabandos? Ką visa tai tai žada Lietuvai?

 

Prie ,,Lietuvos žinių‘‘ apskritojo stalo susitiko Vidaus reikalų viceministras Stanislovas Liutkevičius, Valstybės sienos apsaugos tarnybos vado pavaduotojas Sigitas Virketis, Policijos generalnio komisaro pavaduotojas Visvaldas Račkauskas, Muitinės kriminalinės tarnybos direktorius Saulius Urbanavičius ir Specialiųjų tyrimų tarnybos Strateginės analizės skyriaus vadovas Gerimantas Bakas. Pokalbį vedė politikos apžvalgininkas Alvydas Medalinskas.

 

Kontrabandos srautai išaugo

 

A.M. Ar pastebimas kontrabandos srautų augimas per pastarąjį pusmetį?

 

S.U. Žvelgdami į muitinės pirmo pusmečio rezultatus ir lygindami su praėjusiais metais galime pasakyti, kad pradėtų tyrimų dėl kontrabandos ir su ja susijusių nusikaltimų padidėjo 40 procentų. Pelningiausia yra cigarečių kontrabanda, kuri išaugo 33 procentais.Sulaikytų asmenų dėl alkoholio kontrabandos padidėjo 10 kartų.

 

S.V. Pasienio duomenimis per pusmetį sulaikyta 28 procentais daugiau kontrabandininkų nei per tą patį praėjusių metų laikotarpį, o kontrabanda padidėjo 8,5 procentais

 

V.R. Ir policijos duomenimis, matosi aiški kontrabandos srauto  augimo tendencija. Tai alkoholis ir akcizinės prekės. Bet yra ir kitų prekių, kurios į Lietuvą patenka nelegaliai, t.y. nesumokėjus valstybei mokesčių. Drabužiai, avalynė iš Kinijos, maisto produktai: mėsa, daržovės, vaisiai ir vaistai. Jų srautas taip pat išaugo per šį pusmetį. Tai sąlygoja ir bedarbystė. Žmonės ieško uždarbio, pragyvenimo šaltinio. Ir iš nelegalaus verslo.

 

S.L. Policijos statistika rodo, kad 8.2 procentais per sunkmetį išaugo visų nusikaltimų augimas, tačiau pilstuko gamyba išaugo vos ne 100 procentų

 

A.M. O koks yra ryšys tarp pilstuko gamybos ir kontrabandos?

 

V.R. Pilstukas gaminamas iš atvežto denatūruoto, techninio spirito.

 

S.L. Iš Lenkijos vežami valikliai, kurie turi savo sudėtyje didelę alkoholio koncentraciją, o Lietuvoje šis spiritas yra išvalomas ir daromas iš jo pilstukas. Anksčiau Lietuvoje buvo Panevėžio gamykla ,,Sema‘‘, kuri tiekė žaliavą pilstuko gamybai , bet policija su Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba šią problemą įveikė ir įmonė bankrutavo.

 

A.M. Bet žmonių sveikatai, nepaisant išvalymo, toks pilstukas yra, matyt, nuodingas?

 

S.L. Taip. Ir šio kontrabandos kelio neįmanoma užtverti, nes iš Lenkijos į Lietuvą yra laisvas prekių ir asmenų judėjimas. O šie valikliai nelaikomi akcizinėmis prekėmis.

 

A.M. Visų jūsų skaičiai byloja apie kontrabandos išaugimą, nors skaičiai yra ir skirtingi, nes skirtingos institucijos sulaiko skirtingą skaičių pažeidėjų. O ką rodo paskaičiavimai, kiek kontrabandos patenka į Lietuvos teritoriją, apeinant mūsų valstybės tarnybas? Juk tikriausiai neneigsite, kad daug kontrabandos praslysta ir nesulaikyta?

 

S.L. Kad gauti šį skaičių, reikėtų prie sulaikytos kontrabandos apimties pridėti tą, kurį policija sulaiko šalies viduje ir priedo uždėti apie 30 procentų.

 

S.U. Lietuva yra tranzitinė šalis tabako ir tabako gaminių kontrabandai. Tik 9 procentai sulaikytų cigarečių buvo skirta Lietuvos rinkai, o 91 procentas cigarečių turėjo keliauti į Vakarus. Todėl prie to, kas čia buvo pasakyta, kalbant apie galutinius kontrabandos mastus reikėtų pridėti ir užsienyje sulaikytas nelegalias prekes, kurios praėjo Lietuvos teritoriją. Kontrabanda keliauja iš Kaliningrado srities per Lietuvą į likusią Rusijos federaciją, iš Rusijos per Baltarusiją į Lietuvą ir iš Rusijos per Latviją į Lietuvą.

 

S.L. Šiais metais 44 procentai pasieniečių sulaikytų tabako gaminių pateko į Lietuvą iš Kaliningrado srities. 38 procentai iš Latvijos ir 12 procentų iš Baltarusijos. Situacija šiek tiek keičiasi. Jeigu anksčiau, prieš du tris metus pagrindinė masė cigarečių kontrabandos ėjo per žaliąją sieną su Kaliningrado sritimi, tame tarpe per Nemuną, tai po to, kai buvo imtasi drastiškų priemonių ant Lietuvos sienos su Kaliningrado sritimi, daug nelegalių prekių dabar sulaikoma, pravežtų pro Rusijos sieną su Latvija.

 

A.M. Tai ką braliukai latviai nepatikrina kaip reikiant krovinių iš Rusijos?

 

S.U. Ten tikrinimo procedūra liberalesnė, švelniai tariant. Gauname informaciją, kad ir kontrabandos organizatoriai dabar linkę nukreipti srautus per Rusijos-Latvijos sieną. Aktyvėja ir maršrutas Rusija, Baltarusija ir Lietuva.

 

 Ichtiandrai ir vilkikai

 

A.M. Cigaretes iš Kaliningrados srities į Lietuva atgabena taip vadinami ichtiandrai, žmonės perplaukiantys su kontrabandinėmis cigaretėmis per Nemuną. Ar jie yra labiau Lietuvos ar Rusijos piliečiai, veikiantys pagal gerai organzuotą abipus sienos schemą?

 

S.V. Ichtiandrai praktiškai visi yra iš Rusijos. Ir tie, kurie plaukia patys, ir tie, kur atplaukia su kateriais. O jau Lietuvoje pasiima prekes lietuviai ir gabena jas toliau.

 

S.U. Bet 80 procentų nelegalių cigarečių kiekio sulaikyta, bandant vežti jas vilkikais. Ichtiandrai tiek nepraplukdo. Ir Luizos tiltu per Nemuną pėsčiomis tiek neprasineši. Vilkikui su cigarečių kontrabanda, reikia ne tik didelių investicijų, bet ir žinoti, kur tas cigaretes įsigyti, kur geriau pervežti, turėti ryšių pasienyje, o vėliau žinoti, kur visa tai realizuoti. Ir visa tai aišku gali padaryti tik organizuotos grupės.

 

S.V. Didžiausius kiekius kontrabandos į Lietuvą žinoma, atgabena organizuotos grupės. Pavyzdžiui, Grinių grupėje, kuri patraukta baudžiamojon atsakomybėn, yra 20 žmonių. Jie iš Tauragės rajono. Toje grupėje buvo ir 4 pasieniečiai, kurie dabar jau nušalinti. Nuo 2005 metų iki dabar nušalinta apie 20 pasienio pareigūnų, kurie dalyvavo gabenant kontrabandą. Už leidimą praplukdyti cigaretes Nemunu pasieniečiui buvo mokama apie 15-20 litų nuo dėžės.

 

A.M. O ichtiandrams?

 

S.V. 100 – 200 dolerių už vieną reisą.

 

A.M. Ar Nemuno kontrolę galima užtikrinti techninėmis priemonėmis?

 

S.L. Galima. Ir netrukus tai bus padaryta. Iš Europos Sąjungos lėšų įgyvendsime iki 2013 metų radiolokacinę, elektroninę sistemą, kuri fiksuotų neleistiną judėjimą sienos su Kaliningrado sritimi ruože, įskaitant visą sieną per Nemuną. Dabar turime tokią sistemą vienoje pasienio užkardoje. Tada svarbu pasieniečiui tik spėti sureaguoti į pažeidimą.

 

S.V. Bardėnų užkardoje, kur ši sistema įdiegta, sumažėjo 90 procentų pažeidimų.

 

S.U. Ichtiandrų pažeidimų daug, bet kiekiai yra mažesni, o kalbant apie kontrabandą vilkikais, tai čia pažeidimų mažiau, bet kiekiai vežamos kontrabandos yra daug didesni

 Ichtiandras gali pratraukti apie 20 dėžių per Nemuną, o vilkikas apie 1000 dėžių.

 

S.V. Ichtiandrus lengviau ir sulaikyti, nes ten dirba paprastesni žmonės ir blogiau organizuoti. Yra ir labai fiziškai pajėgių. Kai kurie iš jų plukdė net 30 dėžių, bet dabar tai neapsimoka.

 

A.M. Kodėl?

 

S.U. Dabar, jei gabena per sieną iki 20 dėžių sulaukia tik administracinės atsakomybės, o jei virš dvidešimt dėžių susidurs su baudžiamąja atsakomybe. Kam rizikuoti?  Ichtiandrai yra vietinės reikšmės verslas, o vilkikų verslas yra labiau organizuotas.

 

V.R. Nusikaltimų organizatoriai prisitaiko prie Lietuvos įstatymų: kam plukdyti 21 dėžę cigarečių, kai jis gali gabenti keletą kartų po dvidešimt dėžių ir jei paklius, mokės tik baudą. Kai kontrabanda yra iki 250 MGL dydžio, tai taikoma administracinė atsakomybė, o virš tos sumos, jau bus ir baudžiamoji atsakomybė. Visa tai supranta ne tik nusikaltimų organizatoriai, bet ir cigarečių plukdytojai, vežikai ir nešikai.

 

S.V. Bet net ir dvidešimt dėžių cigarečių tai yra kažkur apie 32, 5 tūkstančio litų. Ir pelnas kontrabandos orgaanizatoriui jau nemažas.

 

Ar bausmės atitinka padarytą žalą?

 

A.M. Ar yra galima įstatyme nustatyti tokią ribą, kad vežėjams ir plaukikams mažiau apsimokėtų gabenti kontrabandą? Pavyzdžiui, vietoj dvidešimties dėžių cigarečių, ribą kontrabandos su baudžiamąja atsakomybe nustatyti ties dešimčia dėžių? Ar nereikėtų griežtinti vadeivų atsakomybės už kontrabandą ir jiems talkinančių valstybės pareigūnų?

 

S.L. Baudžiamojo kodekso tobulinimo prasme galimybės yra išsemtos. Prieš keletą metų riba, kai atsiranda baudžiamoji atsakomybė buvo žemesnė, bet po diskusijų ji pakilo.

 

A.M. Taip, bet tada buvo daug perlenkimų, kai net automobilį atimdavo, gabenant per sieną nelegaliai keletą cigarečių ar degtinės butelių.

 

S.L. Lazda buvo perlenkta. Ir ne kartą. Dabar atsakomybė yra adekvati pažeidimų mastui. Jeigu vėl nuleisime kartelę, tiesiog patankės kontrabandos gabenimo atvejų.

 

S.U. Pažiūrėkime, kokios yra skiriamos administracinės bausmės teismuose už cigarečių kontrabandą. Vidutiniška bausmė yra apie 10-15 tūkstančių litų. Pavyzdžiui, kai buvo sulaikytas vilkikas, gabenęs 1000 dėžių cigarečių, už kurias nusikaltėliai rinkoje galėjo gauti 200 tūkstančių litų, žmogui, gabenusiam krovinį skirta 13 tūkstančių litų bauda.

 

A.M. Su ekonomine logika, žvelgiant į valstybės interesus kažkaip prasilenkiama.

 

S.U. Todėl mūsų nuomone, administracinės bausmės yra tikrai per mažos Lietuvoje. Ir jos negąsdina nei vežėjų, nei nusikaltimų organizatorių. Ir nė vienas asmuo, net už stambaus masto kontrabandos gabenimą nebuvo nuteistas laisvės atėmimu. Tegu ir atidedant bausmės atlikimą. Bausmės už narkotikų gabenimą, žinoma, yra griežtesnės.

 

A.M. Ar kalti yra teisėjai, duodantys mažiausią baudą ar jie duoda baudos vidurkį, o už grotų nesodina, nes tokios atsakomybės dabar baudžiamajame kodekse nebeliko?

 

S.U. Maksimali bauda už tokius pažeidimus yra 40 tūkstančių litų, o minimali 10 tūkstančių litų. Šią baudą teisėjai dažniausiai ir taiko.

 

A.M. Tai galbūt vis dėlto yra galima nustatyti optimalią ribą  tarp smulkaus nusikaltimo, kokį gali padaryti asmenys nešę per pasienio punktus daugiau cigarečių nei leidžiama, ar žmonės pervežę savo lengvuosiusoe automobiliuose, už ką tikrai automobilių konfiskuoti nereikia ir to, ką ichtiandrai gali praplukdyti? O taip pat kitą ribą tarp vidutinio masto nusikaltimo, kurį gali atlikti ichtiandrai ir tarp vilkikų kontrabandos. Šiandien Lietuvoje, deja, stambūs nusikaltimai, kai tūkstantis cigarečių dėžių nelegaliai vežamos vilkikais  prilygintos ichtiandrų veiklai, jei jie plukdytų virš dvidešimt cigarečių dėžių.. Už tokius kontrabandos nusikaltimus baudų politikoje ekonominės logikos valstybės, o ne stambių nusikaltėlių naudai neįžvelgiu. Įstatymai yra palankūs stambiems nusikaltėliams, kai stambi kontrabanda suplakama pagal bausmių dydį su vidutinio lygio nusikaltimais.

 

S.V. Anksčiau stambi kontrabanda baudžiamojoje atsakomybėje buvo skirstoma į dvi dalis. Ir dabar, ypač suintensyvėjus, kontrabandai tas variantas galėtų būti gražintas.

 

A.M. Tai gal prieš eilę metų tais perlenkimais, kai konfiskuoti automobiliai už smulkią kontrabandą, kažkas ir pasinaudojo, kad būtų priimti palankesni įstatymai vidutio masto kontrabandai, kuri duoda daugiausia pajamų vietiniams kontrabandos šulams regionuose ir būtent šie pinigai vėliau keliauja į pareigūnų, o gal ir politikų kišenes

 

S.U. Reikėtų žiūrėti, kokia yra valstybei galimai daroma žala. Ypač, jei ji yra milijoninė. Kodėl tada negali būti ir bauda automatiškai didesnė. Pagal žalos valstybei dydį.

 

A.M. O kokia baudų praktika už kontrabandą yra kitose Europos Sąjungos valstybėse?

 

S.U. Baudos kitose Europos Sąjungos šalyse už panašius kontrabandos pažeidimus yra žymiai didesnės.

 

S.V. O Lenkijoje baudžiamoji atsakomybė taikoma už pažeidimą nuo 3 tūkstančių litų.

 

Ar yra politinis stogas kontrabandai?

 

A.M. Kontrabandininkai, matyt, turi ryšių Lietuvoje ir su vietinės valdžios atstovais, jau nekalbant apie nesąžiningus pasienio ar muitinės pareigūnus?

 

G.B. Kontrabanda skatina valstybės tarnautojų, pareigūnų ir politikų korupciją. Mūsų stebėjimas rodo, kad labiausiai problematiški šia prasme yra rajonai, kurie ribojasi su Rusijos Federacija arba Baltarusija. Korupcijos apraiškų sutinkame ten dirbančių pasieniečių ir muitininkų tarpe, bet jie turi imuniteto tarnybas, kurios padeda apsivalyti.

 

A.M. Bet tų regionų savivaldybės tokios imuniteto tarnybos, apvalančios nuo korupcijos, kylančios iš kontrabandos, matyt, neturi? Ar buvo atskleisti faktai apie šių savivaldybių pareigūnų ryšius su kontrabandos pasauliu? Juk negali tų rajonų valdžia nematyti, kaip nyksta ten benzino kolonėlės, nežinoti, kur ir pas ką pilamas nelegalus benzinas, nematyti rajone nelegalių akcizinių prekių, o jeigu tai žino, bet procesai vyksta, tai ar kartais ta valdžia vietinė netampa priedanga, politiniu stogu kontrabandai?

 

G.B. Buvo negatyvių reiškinių atskleista Pagėgių savivaldybėje, o žiniasklaida, kiek teko skaityti pranešimų, siejo kai kuriuos savivaldybės pareigūnus su kontrabandininkais.

 

S.V. Ir Pagėgių vicemero sūnus buvo sulaikytas pasieniečių su mašina, parengta kontrabandai. Kitas šio vicemero sūnus užsimušė su kontrabandai paruošta mašina.

 

A.M. Jūs minėjote anksčiau apie Grinių grupuotę.Ar jie viską patys sprendė ar buvo tik sraigteliai virš kurių stovėjo ir kiti asmenys? Ar jie rėmė atskirus politikus rinkimuose? Ar šis procesas, kai nusikalstamos grupuotės, verslas ir valdžia gali būti kartu dar yra tik embrioninėje stadijoje ar jis jau įsibėgėja ir netrukus apie kontrabandos pinigus išgirsime ir politikoje? O gal tokių politikų ar partijų, remiamų kontrabandos pinigais, jau yra?

 

S.V. Griniai yra iš garsios ,,švininių‘‘ grupės. Virš jų, matyt, buvo dar kažkas, bet mūsų tyrimas toliau nėjo. Jie valdė pinigus. Iš šios grupuotės išėmėme 1,5 milijono litų grynais.

 

A.M. Bet žiniasklaidoje rašyta, kad Tauragės savivaldybėje ,,švininių‘‘ grupė ir jos lyderis turi gerus ryšius ir, matyt, nemažą įtaką. Netgi su vietos valdžia susikibo, tik neaišku dėl ko. O Raseiniuose buvo ,,meškiukų grupė‘‘, kurios konflikte dalyvavo ir buvęs Seimo narys. Ar šitos grupės atgijo ne dėl kontrabandos veiklos? O gal senos grupės nueina į pašalį ir jų vietą užima naujos, šalia kurių stovi ne tik savivaldybių deputatai, bet ir Seimo nariai. Buvę ir galbūt esami. Ar yra informacija, kokie pinigai sukasi kont

Atgal



Komentarai:

Kolkas komentarų nėra parašyta.

Rašyti komentarą:

Jūsų vardas:

Apsaugos kodas: 1 plius 9 yra lygu