Ar yra gyvybė žaliojoje planetoje?

Žinoma, kalba bus apie politiką, ne apie gyvybę kitoje planetoje. Kaip kažkas pajuokavo socialiniuose tinkluose: „Geriausias gyvybės įrodymas yra sunaikintas Marse besileidžiantis zondas“.

O zonduodami politinius oponentus mes dažniausiai jau žinome, kuo toks zondavimas baigsis. Tam pasirenkame atitinkamus būdus, priemones ir politikus. Kartais šios pastangos būna beprasmiškos arba politinių oponentų aktyviai „sunaikinamos“ joms net nepasiekus tikslo. Kažkas panašaus įvyko Tėvynės Sąjungai belaukiant derybų pradžios.
Visiems bandymams kelias buvo užkirstas nuo pat pradžių. Kariniais terminais kalbant, laukėme pasirodant žvalgų, o sulaukėme raketų. Taip, girdžiu sakant: „Jūs patys tokie, šiokie ir anokie... Galėjote ir pasistengti labiau. Atsiųsti tikslesnį planą, į ką reikia taikyti“. Na taip, tikrai padarėme klaidų. Dinamiškai besikeičianti situacija reikalavo greitų ir greitesnių sprendimų. Kartais net tą pačią valandą, jei ne akimirką. Situacijos vertinimai paaiškėjus piliečių lemiamam politiniam pasirinkimui pasikeitė ne tik pas mus, bet ir „žaliojoje planetoje“.

Tai natūralu. Gal per ilgai delsėme su savo vertinimu, nes kairiųjų idėjų persvara pas žaliuosius valstiečius kol kas yra akivaizdi. Nors kai kas tas idėjas apie valstybinio sektoriaus didinimą ir žmogaus priklausomybės nuo pašalpų iš valstybės yra linkęs iš anksto pavadinti dešiniosiomis, tačiau atrodo viskas yra priešingai. Dešinysis žaliųjų valstiečių pusrutulis, kuris atsakingas už racionalius sprendimus, kol kas tyliai stebi situaciją. Laikas parodys ar politinės gravitacijos dėsniai suaktyvins ir žaliųjų valstiečių dešinę.
Nenorėdamas būti arogantišku, iš karto pasakysiu, ko pasigendu „žaliojoje planetoje“, nors ji ir rodo gyvybės ženklus. Požiūrio ne tik į socialinius ar demografinius procesus (juos sakyčiau ir dauguma kitų partijų vertina panašiai), bet ir į užsienio politikos prioritetus, į krašto apsaugą.
SMS dydžio žinutės apie „darnos“ svarbą nepakanka. Pasaulis yra ne toks darnus, draskomas skirtingų valstybių interesų ir čia reikia aiškių nuostatų. Gerai, kad žaliųjų valstiečių programoje neatsisakoma „plėtoti dvišalius ilgalaikius santykius su JAV, paremtus asmeninės diplomatijos principais“ (kaip suprantama „asmeninė diplomatija“?), ir „stiprinti Lietuvos derybines pozicijas ES bei NATO formatuose“ (kuo stiprinti?). Jei žalieji valstiečiai palaiko krašto gynybos finansavimo padidinimą iki 2 proc. ne vėliau kaip iki 2018 metų, tai yra gerai, bet ar sustojame, nors grėsmės nesikeičia, ar einame toliau krašto apsaugos stiprinimo keliu? Grąžinama visuotinė karinė prievolė kaip Skandinavijos šalyse, bet ar sustojame ties tuo, kas pasiekta?
Klausimų kėlimas – tai dialogo pradžia. Gavus detalesnius atsakymus, galima būtų konstatuoti, kad gyvybė „žaliojoje planetoje“ yra. Tačiau kas joje gyvena ir kokius pasirinkimus daro bei kaip yra nusiteikę, mes pamatysime tik pradėjus dėlioti politines šaškes ar šachmatus ant lentos, nustatant prioritetus, skirstant resursus ir atsižvelgiant į nacionalinio saugumo interesus.
O mūsų konstruktyvumas ir (o)pozicijoje reikš ne tylėjimą ar aklą pritarimą, bet aktyvią parlamentinę priežiūrą. Tai būtinas elementas demokratinėje valstybėje ir be jo neįsivaizduojamos jokios pertvarkos.
Gal kas iš būsimų valdančiųjų įsivaizduoja, kad gali apsieiti net be opozicijos ir kurti „kontroliuojamą demokratiją“ vardan „darnos“, tačiau demokratinio valdymo pagrindai paremti visai kitais principais.
 
Mes juos ginsime, nes tai taip pat mūsų Lietuvos valstybės nacionalinio saugumo interesas. Aukštesnis už partinį interesą.

2016-11-02

© 2024 Arvydas Anušauskas. Visos teisės saugomos.
Save
Cookies user preferences
We use cookies to ensure you to get the best experience on our website. If you decline the use of cookies, this website may not function as expected.
Accept all
Decline all
Skaityti daugiau
Statistiniai
Google Analytics
Sutinku