Rašydamas apie estiškas naujienas gavau visokių pastabų – ir pagirinčių, ir peikiančių (tradicinės pastabos „kam šito reikia?" ir "nežeminkime savęs!"). Tad dabar kai ką pateiksiu palygindamas ir su Lietuva. Juk ne visur mes atsiliekam, kai kur kaimynai turi ką nusikopijuoti. Ir vis tik, kai mes kalbame apie estus, tai visada pabrėžiame jų verslumą ir valdžios paramą investicijoms. Tačiau, ar žinome kiek mokesčiai Estijoje skiriasi nuo lietuviškų mokesčių? Štai Estijoje dar 1997 m. sutarta, kad savivaldybės gaus 56% gyventojų pajamų mokesčio, 100% žemės mokesčio, 100% išteklių mokesčio, 100% automobilių mokesčio ir t.t. Tai nelabai (kiti pasakys, kad „labai“) skyrėsi nuo situacijos su mokesčių paskirstymu tuometinėje Lietuvoje. Skirtumai atsirado prieš dešimtmetį.
Pirmiausia Estija atleido verslą nuo pelno mokesčio jeigu gautas pelnas reinvestuojamas. Ir pelno mokestis mokamas tik tokiu atveju, jeigu yra paskirstomas (pvz.: dividendais) ir šis mokestis buvo 21%. Lietuvoje nuo pelno buvo atskaičiuojama 15%, bet 5 proc. mokesčio tarifas taikomas kai darbuotojų skaičius neviršija 10 ir mokestinio laikotarpio pajamos neviršija 300 000 eurų. Pridėtinės vertės mokestis (PVM) Lietuvoje 21 %, Estijoje – 20 %. Estijoje iki 16 000 Eur per metus gaunamos pajamas jau senokai nebuvo imamas PVM, nebent tai būtų prekių importas. Dabar ir Lietuvoje įgyvendinama speciali schema mažoms įmonėms. už prekes ir paslaugas suma per metus neviršijo 45 000 eurų. Tačiau, jeigu įsigytų iš kitų valstybių narių prekių vertė per metus viršijo 14 000 eurų tada turi registruotis PVM mokėtoju. Šiuo atveju estai pas save mus pagiria už geresnes sąlygas mažiausioms įmonėms.
Estijoje 21% tarifu apmokestinamos visos gyventojo pajamos - atlyginimai, premijos, autoriniai honorarai, nuoma ir t.t. Lietuvoje tas tarifas 15%. Estijoje socialinis mokestis– 33 %. Lietuvoje darbdavys moka 27,98% „Sodros” įmoką, 3% PSD įmoką ir 0,2% įmoką į Garantinį fondą (o darbuotojas moka 15% GPM, 6% PSD įmoką ir 3% „Sodros” įmoką).
Akcizo mokestis į biudžetą Lietuvoje renkamas iš alkoholio, tabako, elektros, kuro, gamtinių dujų ir anglies. Estijoje akcizas alkoholiui, tabakui, degalams, pakuotėms ir transporto priemonėms. Azartinių lošimų mokesčiai – Lietuvoje loterijų organizatoriai mokėjo 5%, Estijoje – 18%. Ir vienas įdomus skirtumas: Lietuvoje mokestis nuo bingo, totalizatorių ir lažybų – 15% (organizuojant nuotolinius lošimus 10 procentų mokesčio tarifas), o Estijoje lažybos ir totalizatoriai – 5%. Dar estai susirenka 447 Eur už vieną lošimo automatą ir 1278 Eur už vieną lošimo stalą, o pas mus 87-232 eur per mėnesį už lošimo automatą bei 1 738 eurai per mėnesį už ruletės, kortų arba kauliukų stalą.
Žemės mokestį estai renka tris kartus per metus 0,1-2,5% apmokestinamos vertės (neimamas iš pensininkų miestuose turinčių iki 10 arų ir kaime – iki vieno hektaro), Lietuvoje – nuo 0,01 procento iki 4 procentų žemės mokestinės vertės (neimamas iš nedarbingų asmenų, sodų sklypų savininkų ir pan.).
Per pastarąjį dešimtmetį kaimynai labai rimtai svarstė ir tyrė savivaldybių finansinio savarankiškumo didinimo problemą. Juk kas prižiūri gatves ir vietinius kelius, tvarko gatvių apžvietimą ir vietinį susisiekimą... Ir estai per pastaruosius metus tris kartus sumažindami savo savivaldybių skaičių, labai rimtai gvildeno problemą - kaip didinti savivaldos pajamas. Estijoje buvusi savivaldybių gaunama mokesčių dalis buvo panaši į Lietuvos ir neskatino vietos valdžios institucijų prisidėti prie verslo aplinkos vystymo.
Svarbiausias Estijoje vietinių valdžios institucijų pajamų šaltinis 2012 m. buvo gyventojų pajamų mokestis - apie 53% vietos savivaldybių biudžeto. Skirtingose šalyse savivaldybių biudžeto dalis viešajame sektoriuje yra nuo 1 iki 50 mlrd. eurų Didžiausias bendras biudžetas yra Nyderlanduose (50 mlrd. EUR) ir Suomijoje (46 mlrd. EUR), po to - Norvegijoje (27 mlrd. EUR) ir Čekijoje (10 mlrd. EUR). Slovėnijoje bendras savivaldybių biudžetas yra 2,2 mlrd. Eurų, Estijoje - 1,3 mlrd. Eurų. Lietuva tuo metu turėjo mažesnį, o šiuo metu turi 1,5 mlrd. EUR savivaldybių biudžetą. Slovėnijos, Estija ir Čekijos savivaldybėse galima tikėtis vidutiniškai apie 1000 eurų savivaldos išlaidų vienam gyventojui per metus. Lietuvoje rodiklis yra gerokai mažesnis ir siekia tik 540 eur (2017 m.)
Estijoje atlikti švytuoklinės migracijos tyrimai, kurių rezultatai parodė, kad mažiausiai 385 000 gyventojų, arba beveik 30% estų kasdien dirba už savo gyvenamosios savivaldybės ribų. Nutarta, kad jei žmogus naudojasi abiejų savivaldybių teikiamomis paslaugomis (pvz., keliais, gatvių priežiūra, viešuoju transportu), tai būtų visiškai logiška ir taip pat teisinga, kad gyventojų pajamų mokestis būtų iš dalies sumokamas ir toms vietos savivaldybėms. Vietos valdžios institucijų pajamų bazės pasiskirstymas vienodai yra ir gyvenamąją, ir darbo vietą motyvuotų vietos savivaldybes glaudžiau bendradarbiauti su regiono verslininkiais
Pasiūlyta gyventojų pajamų mokesčius dalinti kitaip. Gyventojų pajamų mokesčio dalis - 11,60 % eitų į vietos valdžios biudžetą iš karto, lygiomis dalimis savivaldybei kur asmuo registruotas ir savivaldybei kur dirba. Tai po 5,8 % asmens pajamų mokesčio. Tai sudarytų beveik 97 milijonus eurų iš beveik 800 milijonų eurų, kuriuos gauna estiškos savivaldybės. Daliai savivaldybių prarastos pajamos būtų kompensuojamos iš valstybės biudžėto mokamų kompensacijų. Tiesa, ir čia yra vietinių skeptikų - Jõelähtme meras Andris Umboja nemano, kad pajamų perskirstymo idėja kažkaip padės kurti darbo vietas kaimo vietovėse.
Bet nepaisant skeptikų šių metų vasarą estų Jüri Rato vyriausybė nusprendė padidinti vietos valdžios pajamų bazę ir atnaujinti paskirstymo principus. Iš viso 2018-2021 m. numatyta papildomai skirti 185 mln. Eurų, nors Estijos valstybės kontrolė ir nustatė, kad skiriamas kompensacinis fondas neįvertina regioninių skirtumų bei investicijų poreikio. Lietuvoje tuo tarpu buvo kiek pakeistas savivaldybėms tenkančio gyventojų pajamų mokesčio skaičiavimas ir 2017 m. prognozuojama, kad gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalis, tenkanti savivaldybių biudžetams didės 101,4 mln. eurų. Gražu, bet savivaldybių biudžetai vidutiniškai yra dvigubai mažesni negu Estijoje. O štai savivaldybių aparatas tikrai ne mažesnis negu Estijoje ir turi tendenciją augti...
2017-09-26