Apie nepagrįstus kaltinimus Vijūnėlės dvaro pikniko dalyviams

Rugpjūčio 23 d. Delfi pasirodė straipsnis „Vijūnėlės dvaro pikniko dalyviai jau tampomi po apklausas“. Seimo narys Arvydas Anušauskas juos argumentuotai apibūdina kaip nepagrįstus:

„Druskininkuose pilietė Elena Jonkutė, kaltina rugpjūčio 4 d., renginio, pavadinto „Piknikas Vijūnėlės dvare“ dalyvius „Lietuvos Respublikos ir užsienio valstybių simbolių – vėliavų išniekinimu ir tautinės nesantaikos kurstymu“. T.y. pagal 127 straipsnį, turėjo būti viešai nuplėšta, sudraskyta, sulaužyta, sunaikinta, subjaurota ar kitaip išniekina Lietuvos valstybės vėliava ar herbas. Kadangi Lietuva nėra užsienio valstybės okupuota teritorija, tai gina tik savo simbolius. Užsienio valstybių simboliai ginami tik tokiu atveju, jei jie yra oficialiai iškabinti (pvz. prie ambasadų ar konsulatų). Nepaisant to, apie Vijūnėlės dvaro piknike niekinamą simboliką iš kitų šaltinių neteko girdėti. 

Antras kaltinimas reikštų, kad pagal BK 170 straipsnį „viešais pareiškimais žodžiu, raštu ar panaudodamas visuomenės informavimo priemonę tyčiojosi, niekino, skatino neapykantą ar kurstė diskriminuoti žmonių grupę ar jai priklausantį asmenį dėl lyties, seksualinės orientacijos, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų“. Šiuo atveju – tai kaltinimas padarius rimtą nusikaltimą. Lietuvos teismai yra labiau linkę pripažinti neapykantos kurstymu tuos atvejus, kuomet neapykanta skatinama tiesiogiai – nurodomas fizinis susidorojimas, raginama imtis aktyvių veiksmų prieš tam tikrą asmenų grupę ir t.t. Apie tokius veiksmus renginio metu neteko girdėti. Lietuvoje teismas (Trakų apylinkės teismas 2014 m. rugpjūčio 27 d. nutartimi) taip pat yra pabrėžęs, jog teisė laisvai reikšti savo mintis ir įsitikinimus, galiojanti su apribojimais, taikytina ne tik „informacijai“ ar „idėjoms“, kurios priimamos palankiai ar laikomos nekaltomis arba nereikšmingomis, bet ir toms, kurios žeidžia, šokiruoja ar trikdo. Pabrėžtina, kad teisinė apsauga „informacijai“ bei „idėjoms“, kurios žeidžia, šokiruoja bei trikdo, taip pat yra pabrėžiama ir Europos Žmogaus Teisių Teismo. Taigi, jei koks pasisakymas pašalinį žmogų gali šokiruoti, tai nebūtinai patenka į kokios nors nesantaikos kurstymą.“

Peršasi išvada, kad dėl aukščiau išvardintų priežasčių pilietės Elenos Jonkutės kaltinimas galėtų būti svarstomas tik kaip melagingas įskundimas ar pranešimas apie nebūtą nusikaltimą (BK 236 straipsnis), o policijos departamentui pavaldūs regioniniai padaliniai yra lengvai paveikiami vietinės valdžios ir per daug skubotai puola tirti išgalvotų kaltinimų politinei opozicijai bei nepriklausomai žiniasklaidai.

 

2017 08 25

© 2024 Arvydas Anušauskas. Visos teisės saugomos.
Save
Cookies user preferences
We use cookies to ensure you to get the best experience on our website. If you decline the use of cookies, this website may not function as expected.
Accept all
Decline all
Skaityti daugiau
Statistiniai
Google Analytics
Sutinku