2011 lapkričio 8 d.
lzinios.lt
Ar toks atvirumas politikoje - normalus reiškinys, portalas lzinios.lt klausė Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininko Arvydo Anušausko ir buvusio Valstybės saugumo departamento (VSD) generalinio direktoriaus Jurgio Jurgelio. Abiejų pašnekovų nuomone, prezidento atsiminimuose aprašomų įvykių negalima vertinti vienareikšmiškai.
Neseniai pasirodę prezidento Valdo Adamkaus atsiminimai daugelį nustebino atvirumu: prezidentas be užuolankų pasakoja apie savo darbą, santykius su kitais politikais ir valstybės institucijomis. Šis atvirumas ne tik sukėlė visuomenės nuostabą, bet ir privertė reaguoti teisėsaugos institucijas – Generalinė prokuratūra puolė aiškintis, ar prezidentas savo knygoje nepapasakojo „per daug“.
Kaip mūsų portalui sakė J.Jurgelis, prezidento atsiminimų atvirumas „lengvai pritrenkė“. Pašnekovas nesiima vertinti tiesmukai: ar prezidentas, taip elgdamasis – teisus, ar ne. „Yra tiek teigiamų, tiek ir neigiamų aspektų: teigiamas faktorius – ši knyga byloja apie tai, kad Lietuvoje yra žodžio laisvė, gyvename atviroje visuomenėje“, - sakė buvęs VSD vadovas, pridurdamas, kad yra ir neigiama tokio reiškinio pusė, „tai gali turėti neigiamų pasekmių teisėsaugos institucijų darbui“.
Anot J.Jurgelio, gana dažna situacija, kai teisėsaugos institucijos pateikia politikams operatyvinę informaciją, kuri negali būti panaudota, kaip įrodymas teisme ir yra skirta tik informuoti politikus. „Vargu ar tokios informacijos viešinimas gali sustiprinti teisėsaugos institucijų pasitikėjimą prezidento institucija ir politikais apskritai“, - sakė buvęs VSD vadovas.
Pasak A.Anušausko, forma, kuria V.Adamkus išdėstė atsiminimus ir jų tiesmukiškumas pasirodė neįprasti. Memuaruose kalbama apie labai nesenus įvykius, apie teisėsaugos struktūrų pateiktą informaciją, kurios paviešinimas gali turėti rimtos įtakos – gali net įtakoti šiandien priimamus politinius sprendimus.
„Todėl užduodi sau klausimą: ar tikrai į knygą gali gulti tokie neseni atsiminimai“, - svarstė A.Anušauskas.
Kaip teigia NSGK pirmininkas, sunku įvertinti ir atsiminimuose išdėstomą požiūrį. „Pavyzdžiui, kalbant apie neva prezidentui darytą spaudimą skiriant teisėjus: ar tai tikrai buvo spaudimas?“, - klausė politikas. Daugybė politinių sprendimų yra aptariami įvairiuose lygmenyse, frakcijose, partijose, ministerijose ir apskritai politikų tarpe. „Ar kitokios nei tavo paties nuomonės išsakymas tikrai yra spaudimas?“, - abejojo mūsų portalo pašnekovas.
Pasak jo, mūsų visuomenė apskritai labai netolerantiška priešingos nuomonės išsakymui. Dažnas iš mūsų svetimus argumentus ir nuomonę net nesvarstydamas priima kaip spaudimą, brukimą per prievartą.
A.Anušausko nuomone, politikai turi patys susivokti aplinkoje: „ar nusikaltimas pasiūlyti prezidentui vieno ar kito klausimo sprendimo variantą? Kiekvienas politikas turi sugebėti nuspręsti, kur jam duodamas patarimas, o kur jam neteisėtai brukamas netinkamas sprendimas. Tam jis ir turi galvą ant pečių.“