Fragmentai iš KGB fiasko A.Ramanausko-Vanago byloje

 

A.RamanauskasJau  pagaliau – šimtasis Vanago istorijos lapas. Galima sakyti, įpusėjau. Matyt, smalsu, kaip gi buvo iš tikrųjų, dabartinio kremlinų propagandinio išpuolio Klaipėdoje fone? 

„Kada prasidėjo vežimai į Sibirą, – aiškino A.Ramanauskas, – kilo didelė keršto aistra ir buvo norėta nužudyti Nemunaičio valsčiuje apie 8 šeimas. „Studentas“, vykdęs žudymus, vėliau buvo sušaudytas“. „Raportų buvau surinkęs apie 500, – demaskavo KGB melagingus įrašus kaltinime, – bet, kad būtų nužudyta apie 8000 žmonių yra netiesa“. Toks A.Ramanausko ramus oponavimas okupantų teisme – tai tik dalis šios istorijos. Būtent šio skaičiaus autoriai buvo ne bylos „Vanagui“ sudarytojai, o du KGB šulai – gen. mjr. K.Liaudis ir pplk. Obukauskas, kurie nusprendė bylą papildyti savo „pažyma“.

KGB pamėgino 1957 m. surinkti duomenis apie žuvusius nuo pogrindžio rankos, tačiau iš visų savo skyrių gavo vienodus atsakymus – nei dokumentų nėra, nei tyrimai buvo daromi. Kas ir kodėl žuvo – okupantams mažiausiai rūpėjo. Todėl A.Ramanausko „bylai“ tiesiog buvo surinkti Dzūkijoje civilinės būklės aktų skyriuose mirimo aktų išrašai, kuriuose mirties priežastimi nurodoma: „žuvęs nuo banditų“, „dingo be žinios“, arba tiesiog rinkta iš pažymų, kurios išduotos artimiesiems patvirtinti įstaigose mirties atvejį. Bet ir tokiu atveju surinkta –  apie 200 pažymų (tarp jų taip pat yra ir pažymos apie žuvusius stribus, ir kareivius, ir saugumiečius). 

Tiesiogiai A.Ramanauskui-Vanagui (tiksliau – jo vadovaujamiems partizanams) priskyrė dviejų neidentifikuotų (įtariamo MGB agento – nušovė partizanas „Gegutis“, kai agentas norėjo išsitraukti ginklą, ir apylinkės pirmininko, nors pastarąjį nušovė mėginant bėgti partizanas „Tėvelis“) sušaudymą, trijų pasipriešinimo dalyvių karo lauko teismą (už išdavystes ir plėšikavimą), karo lauko teismą šešiems stribams (nors vienas iš jų buvo paleistas), dviejų stribų žūtį ginkluoto susirėmimo metu bei kooperatyvo pirmininko Nikolskio sulaikymą (ir vėlesnę atsitiktinę žūtį nuo kito partizano rankos, atsitraukimo metu). Bet kartu buvo surinkti duomenys ir apie A.Ramanausko dalinių kovą su okupacine kariuomene (tik į okupantų „teismo“ medžiagą tai nepateko): 1946 m. lapkričio 14 d. Daugų valsčiuje prie Purvelių kaimo pateko į „Žaibo“ ir „Rugio“ būrių pasalą ir žuvo Daugų MGB viršininkas vyr. ltn. Dargausov, 10 Daugų įgulos kareivių ir 7 stribai, 1947 m. kovo 16 d. Ricelių kaimo rajone susirėmimo metu nukauti trys kareiviai, vienas civilis Gryško ir dar du kareiviai bei karininkas – sužeisti, Lazdijų rajone 1947 m. liepos 22 d. žuvo Leipalingio MGB viršininkas j. ltn. Motin, MVD viršininkas Miliušenko, trys kareiviai ir lydėjęs stribas, 1946 m. spalio 7 d. Nemunaičio km. rajone žuvo dar du kareiviai – Jeremenko ir Ždanovič, 1947 m. rugpjūčio 1 d. Merkinės valsčiuje žuvo du kareiviai – Ivanovas ir Šulenovas ir du buvo sužeisti ir t.t.

© 2018 Arvydas Anušauskas. Visos teisės saugomos.