Kur gali nuvesti kalbėjimas apie istoriją, nematant dalies jos puslapių?

Pirmadienį sudaužyta J. Noreikai–Generolui Vėtrai skirta memorialinė lenta, kabėjusi ant Lietuvos mokslų akademijos bibliotekos pastato. Vietoje įsiklausymo į argumentus... kaitinamomis aistromis pasinaudojo ir kvazipolitikieriai iš kremlinių simpatikų. Vandalizmas? Taip.

Noreika 1945Simboliška nuotrauka. Norintys J.Noreiką–Generolą Vėtrą vėl pamatyti ant grindinio sudaužytą – gali džiūgauti. Ir data nuotraukoje matosi – simboliška – 1945 metai. Norintys matyti istorijoje tik juodai/baltus puslapius, niekada nesupras, kaip tas pats žmogus galėjo pasirašyti okupanto diktuojamus raštus, gelbėti Lietuvos piliečius, priešintis nacistinei okupacijai – už tai pakliūti į lagerį, kurti pogrindžio organizaciją prieš kitą okupantą, ir kaip galėjo būti kankintas bei nužudytas. Dabar dikusijos persikelia į kitą lygį.
Tikiuosi, policija operatyviai ištirs ir jau šiandien įvertins (nes vandalų organizuota trijų asmenų grupė visa tai ir nufilmavo) nusikaltimą.

Mano siūlymas, kai tik policija baigs tyrimą ir nuolaužos bus nebereikalingos, verta iš jų sulipdyti memorialinę lentą ir grąžinti į tą pačią vietą – kaip simbolį to, kur gali nuvesti kalbėjimas apie istoriją, nematant dalies jos puslapių (ar juos ignoruojant).

Ko gero, visoje šioje istorijoje mažai dėmesio skirta kūrinio (bareljefai jiems priklauso) sukūrimo autoriams. Lentos J.Noreikai–Generolui Vėtrai įrengimą inicijavo Antanas Rimvydas Čaplinskas („Vilniaus gatvių istorijų" autorius). Vienu iš dviejų autorių 1997 m. buvo garsus skulptorius Romas Vilčiauskas (jam priklauso ir Užupio angelas bei kiti darbai).

P.S. Dabar visi jau sutaria, jog vandalų sunaikintą kūrinį reikia atkurti. Gerai, kad ir Vilniaus miesto savivaldybė pakeitė poziciją (spėju, po aršių diskusijų socialiniuose tinkluose). Vilniaus miesto nuosavybę reikia saugoti. Jei vandalai sunaikino – atkurti.

© 2019 Arvydas Anušauskas. Visos teisės saugomos.