PREZIDENTO ŽVALGAS: DU GYVENIMAI

Knygoje „Prezidento žvalgas: du gyvenimai“,  pasakojama apie 1919 m. Lietuvos savanorį Albiną Čiuoderį (1898-1965). Būtent jis beveik du dešimtmečius tarnavo Lietuvos žvalgyboje ir saugume. Tai buvo tas žmogus, kuris ne tik vadovavo prezidento A.Smetonos apsaugai 1934-1940 metais, bet ir pirmą okupacijos dieną (1940 m. birželio 15 d.) kartu su kitu Lietuvos kariuomenės kūrėju-savanoriu vedė prezidentą per Lieponos upelį į Vokietiją.

Ką per du dešimtmečius patyrė Lietuvos žvalgyboje, kodėl ir kaip atsidūrė Kolumbijoje, pasakoja pats A. Čiuoderis savo prisiminimų dalyje. Knygos sudarytojas A. Anušauskas visą istoriją papildo savo pasakojimu apie lietuvišką saugumą bei A. Čiuoderio tarnybą, kuri aprašyta remiantis ir iki šiol nežinomais A. Čiuoderio užrašais, naujais archyviniais dokumentais. Mėginama atsakyti į klausimus - ką buvusiems žvalgybininkams reiškė Lietuvos valstybės nepriklausomybės praradimas ir kaip pasisuko jų likimai. Knygoje skelbiamos unikalios nuotraukos iš saugumo (žvalgybos) darbuotojų gyvenimo ir lietuvių karo pabėgėlių kelionės į Kolumbiją.

IŠDAVYSTĖ. MARKULIO DIENORAŠČIAI

Knygos istorija sukasi apie kontraversišką profesoriaus Juozo Albino Markulio asmenybę, apie rezistentus ir jų išdavikus, herojus ir okupantų agentus, slaptųjų tarnybų ir partizanų operacijas, seniai pamirštas paslaptis ir atradimus naujai surastuose dienoraščiuose. „Ąžuolas“, „Noreika“, „Erelis“, „Petrovas“, „Daktaras Narutavičius“ ir kiti slapyvardžiai lydės pagrindinį šios istorijos veikėją. Jo sukurtas įvaizdis iki šiol audrina vaizduotę. Kas užšifruota Markulio dienoraščiuose, kokios gyvenimo aplinkybės nuslėptos ir kokie asmeniniai bruožai iki šiol buvo nežinomi, kaip kūrė ir vystė atsisakymo nuo bet kokio pasipriešinimo okupantui idėją bei į daugelį kitų klausimų rasite atsakymus šioje knygoje.

LITHUANIA IN 1940 - 1991: THE HISTORY OF OCCUPIED LITHUANIA

The collective monograph “Lithuania in 1940–1991: the History of Occupied Lithuania” aims to summarize all the newest history-related research of the recent decades about Lithuania. This is one of the first books summarizing all the developments during the five decades-long foreign annexation of Lithuania. The annexation influenced the life of all the Lithuanians. There were many factors influencing the Lithuanian history, which are represented in the book: wars and their consequences; economic changes; cultural restrictions; the Church’s resistance; the resistance movement members and foreign invaders; the world-wide diaspora of Lithuanians and Lithuania-based dissidents, who fought for the independence until gaining it.

KGB. VISIŠKAI SLAPTAI

Daugiau kaip pusę XX amžiaus Lietuva buvo už „geležinės uždangos“, o jos piliečius akylai saugojo komunistinės slaptosios tarnybos. Okupuotos Lietuvos teritorijoje 1954–1991 metais veikusi KGB pagrįstai asocijuojasi su represijomis ir psichiatrine prievarta, kankinimais ir šantažu, užsakytomis žmogžudystėmis ir laiškų liustracija, masiniu agentų verbavimu ir slaptomis politinių kalinių kapinėmis. KGB arsenale – klastojimai ir kompromitavimas, psichotropinių preparatų naudojimas ir teroristų bei žudikų globa, karinių ir pramoninių paslapčių vagystės. Kokios buvo realios KGB galimybės, ką ir kaip galėjo sekti, kokias technines priemones slapta naudojo, kokie žinomi žmonės neatsispyrė KGB pagundoms ir ką dar slepia Baltijos šalyse išlikę nesunaikinti KGB archyvai, – ieškokite atsakymų šioje knygoje.

LIETUVOS ŽVALGYBA 1918-1940 m.

Prieš devyniasdešimt penkerius metus susikūrusi Lietuvos žvalgybos istorija pasižymėjo labai intensyviomis dvikovomis su kaimyninių valstybių slaptosiomis tarnybomis, sėkmingomis ir nesėkmingomis slaptomis operacijomis, nevienareikšmiška politinių sąlygų įtaka slaptųjų tarnybų veikimui. Kiek buvo susekta užsienio valstybių agentų, kaip buvo kovojama su kitų valstybių remiama ir finansuojama antivalstybine veikla, kokie buvo brangiausi apmokami agentai, kaip veikė užsienio žvalgybų rezidentūros, kaip buvo kovojama su teroristais, koks paskutiniųjų vadovų ir jų agentų likimas bei į daugelį kitų klausimų rasite atsakymus šioje knygoje. Knyga sudomins suvokti ir objektyviai įvertinti Lietuvos slaptųjų tarnybų vaidmenį užtikrinant nacionalinį saugumą.

TERORAS 1940-1958 m.

Abezė, Igarka, Vorkuta, Norilskas, Klepočiai, Červenė, Rainiai - tai masinio lietuvių tautos naikinimo vietos. Sovietiniai nusikaltimų žmoniškumui metodai buvo labai įvairūs, bet padariniai visada vienodi - ligų, bado ir nepakeliamo darbo išsekintų žmonių mirtis...

LIETUVIŲ TAUTOS SOVIETINIS NAIKINIMAS 1940 - 1958 METAIS

Ši knyga skiriama visiems, norintiems geriau pažinti vieną tragiškiausių Lietuvos istorijos laikotarpių, kai lietuvių tauta turėjo kovoti dėl išlikimo. Knygoje pateikiami faktai ir liudijimai yra pagrįsti Lietuvos ir Rusijos archyvuose rastais, iki šiol buvusiais nežinomais genocido organizatorių ir vykdytojų dokumentais. Joje atskleidžiami sovietinės teroro sistemos ypatumai, rašoma apie pasirengimą masinėms genocido akcijoms, karinių baudžiamųjų operacijų vykdymą, lietuvių masinių trėmimų, naikinimo kalėjimuose ir lageriuose aplinkybes, metodus ir padarinius.

LIETUVOS SLAPTOSIOS TARNYBOS 1918 - 1940

Lietuvos slaptosios tarnybos 1919 - 1940 m. padarė viską, ką galėjo, kad valstybė būtų deramai saugoma. Lietuvos vyriausybė buvo gerai informuota apie visų kaimyninių valstybių karinį pajėgumą, rengiamas karines akcijas, antivalstybinių organizacijų veiksmus. Valstybės saugumo tarnybos buvo ta kliūtis, kurios taip ir neįveikė SSRS išlaikomas komunistinis pogrindis, Lenkijos palaikomi plečkaitininkai, Vokietijos remiami Klaipėdos naciai... Neatitrūkstant nuo ano meto realijų galima sakyti, jog saugumo tarnybos dažniausiai turėjo veikti ypatingomis sąlygomis.

 SOVIETINIS SAUGUMAS

Šis leidinys apibūdina sovietines represines struktūras (NKVD, MVD, NKGB ir MGB) ir žmones, kurie 1940-1953 m., užimdami aukščiausius postus, tose nusikalstamose institucijose planavo ir okupuotos Lietuvos teritorijoje vykdė karo nusikaltimus bei nusikaltimus žmonijai.

THE ANTI-SOVIET RESISTANCE IN THE BALTIC STATES

When the Soviet Union and Germany signed the Molotov-Ribbentrop Pact, Lithuania, Latvia and Estonia were occupied from 15 June 1940. Later they were annexed and Sovietisied. The armed struggle of the Baltic nations for their independence in 1941, and between 1944 and 1953, was a decisive factor which influenced their lives, and the course of history of Lithuania, Latvia and Estonia. The Anti-Soviet Resistance in the Baltic States gives a general view of the resistance to the totalitarian communist regime in the Baltic states and its supperssion between 1940 and 1958. The book covers the history oh the armed struggle for thr restoration of the independence. It also discusses the efforts of the resistance fighters to establish ties with the West across the Iron Curtain, the efforts taken by the secret services of some Western countries to use the resistance fighters for their own purposes, and the attitude of the Catholic Church to the Soviet regime and to the underground movements. The volume should not be taken as an exhaustive study of the history of the resistance of the Baltic nations, but the articles published here are based on primary sources, which makes this book different from the other books on the subject so far published in English.

LIETUVOS LAIKINOSIOS VYRIAUSYBĖS PROTOKOLAI. DOKUMENTŲ RINKINYS

Tai atskiru leidiniu išleisti Lietuvos laikinosios vyriausybės (toliau – LV) posėdžių protokolų tekstai. Ilgai manyta, jog vyriausybės veiklą atspindintys dokumentai greičiausiai dingo karo metais, pateko į kieno nors privatų archyvą ar pan. Tačiau jie, laimei, prieš daugiau kaip du dešimtmečius buvo atiduoti tuometinei Respublikinei bibliotekai (dabar – Nacionalinė M. Mažvydo biblioteka). Lietuvos archyvuose buvo išlikusios ištraukos iš pavienių vyriausybės posėdžių protokolų, kai kurie įstatymai, įsakai, instrukcijos, nutarimai. Civilinės vokiečių valdžios metais buvo išleistas ir atskiras leidinys – vyriausybės norminių aktų sąvadas. Dokumentai atskleidė vyriausybės veiklos efektyvumą, jos politinę orientaciją, ekonominės-socialinės politikos gaires; išlikę tekstai iš principo leido identifikuoti visos vyriausybės, kartais ir pavienių jos narių vertybines orientacijas, nusakyti jos veiklos prioritetus. Visgi medžiagos fragmentiškumas atvėrė kelią daugybei spekuliacijų kai kuriais vyriausybės veiklos klausimais, ypač bene kontroversiškiausiu, t. y. apibūdinant jos požiūrį į Lietuvos žydus bei jų likimą. Daugiausia, ir ne vieną dešimtmetį, diskutuota apie LV pritarimą steigti žydų koncentracijos stovyklą Kaune ir „Žydų padėties nuostatų“ autorystę bei autentiškumą. Prognozė, jog rasti dokumentai pagaliau padės užbaigti besitęsiančius ginčus, nepasitvirtino. Daugiau aiškumo kai kuriems rinkinio tekstams būtų suteikęs išsamesnis įvadas: būtent čia vertėjo plačiau aptarti ir minėtus nevienareikšmiškai vertinamus vyriausybės nutarimus, pasidomėti dokumentų išlikimo bei patekimo į biblioteką istorija. Tokio pobūdžio leidinyje būtina preciziškai laikytis archeografijos taisyklių. Vertėjo pagalvoti ir apie bendrą LV bei Vilniaus miesto ir srities piliečių komiteto veiklą atspindinčių dokumentų rinkinį. Valentinas Brandišauskas.

LIETUVA 1940 – 1990: OKUPUOTOS LIETUVOS INTORIJA: [monografija]

Kolektyvinėje monografijoje apibendrinami Lietuvos naujausiųjų laikų istorijos tyrimai, apimantys penkiasdešimt metų trukusį okupuotos ir aneksuotos Lietuvos valdymą. Autoriai siekė išanalizuoti svarbiausius Lietuvos istorijos laikotarpius – 1940–1941 m. sovietinę okupaciją ir aneksiją, nacių okupaciją 1941–1944 m., totalitarinį stalininį režimą 1944–1953 m., destalinizaciją ir politinį „atšilimą“ 1953–1964 m., sovietinį modernizavimą ir stagnaciją 1965–1987 m., atgimimą ir nepriklausomos valstybės atkūrimą 1987–1990 m. Atskleidžiami reikšmingiausi kiekvieno laikotarpio politiniai įvykiai, atspindimas lietuvių išeivijos vaidmuo siekiant nepriklausomybės, supažindinama su kultūriniu gyvenimu, Bažnyčios, Lietuvos valstybės diplomatinės tarnybos veikla. Monografijos pabaigoje pateikiama Lietuvos valstybės 1991–2004 m. kronika.

KOVŲ ISTORIJOS. II KNYGA. XX AMŽIUS

Antrojoje Kovų istorijos knygoje rašoma apie lietuvų kovas dėl laisvės ir valstybės, vykusias XX amžiuje. Pasakojama apie svarbiausius įvykius: Didijį Vilniaus Seimą ir lietuvių pastangas atkurti valstybę, Neprikalausomybės kovas su bolševikais, bermontininkais ir lenkais. Klaipėdos krašto prijungimą prie Lietuvos, pasipriešinimą nacių ir sovietų okupacijoms, rezistenciją, dainuojančią revoliuciją ir kovas dėl Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo bei okupacinės Rusijos kariuomenės išvedimo. Pateikiami svarbiausių mūšių aprašymai, dokumentų ištraukos, iškilių asmenybių biografijos, paaiškinimai, terminai. Knyga iliutruota nuotraukomis, schemomis ir žemėlapiais.

XX AMŽIAUS SLAPTIEJI ARCHYVAI

...istorijos dramatizmo kartais neįmanoma atskleisti, nes tenka rinktis: arba rašai mokslinį straipsnį, arba romaną. Kurdami TV dokumentinį serialą, "XX amžiaus slaptieji archyvai" įsitikinome, kad ekrane istorinis įvykis ar reiškinys atsiskleidžia kitaip: didžiosios politikos, politinių intrigų, karinių konfliktų ar nematomos slaptųjų tarnybų kovos fone išryškėja tikros asmenybės, jų išgyvenimai, siekiai, dažnai nepagrįstos viltys, sudėtingi likimai. Fantazuoti būtų paprasta. Norint atskleisti tikrą dramą, reikia išsamaus tyrimo. Šią knyga leidžiame siekdami tvirčiau įprasminti kelerius metus Lietuvoje ir užsienyje vykdytą slaptųjų archyvų tyrimą. Skaitytojams pateikiame nemaža dokumentų, jau matytų ir dar visai naujų.

Puslapis 1 iš 2

© 2018 Arvydas Anušauskas. Visos teisės saugomos.