KOVŲ ISTORIJOS. II KNYGA. XX AMŽIUS

Antrojoje Kovų istorijos knygoje rašoma apie lietuvų kovas dėl laisvės ir valstybės, vykusias XX amžiuje. Pasakojama apie svarbiausius įvykius: Didijį Vilniaus Seimą ir lietuvių pastangas atkurti valstybę, Neprikalausomybės kovas su bolševikais, bermontininkais ir lenkais. Klaipėdos krašto prijungimą prie Lietuvos, pasipriešinimą nacių ir sovietų okupacijoms, rezistenciją, dainuojančią revoliuciją ir kovas dėl Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo bei okupacinės Rusijos kariuomenės išvedimo. Pateikiami svarbiausių mūšių aprašymai, dokumentų ištraukos, iškilių asmenybių biografijos, paaiškinimai, terminai. Knyga iliutruota nuotraukomis, schemomis ir žemėlapiais.

XX AMŽIAUS SLAPTIEJI ARCHYVAI

...istorijos dramatizmo kartais neįmanoma atskleisti, nes tenka rinktis: arba rašai mokslinį straipsnį, arba romaną. Kurdami TV dokumentinį serialą, "XX amžiaus slaptieji archyvai" įsitikinome, kad ekrane istorinis įvykis ar reiškinys atsiskleidžia kitaip: didžiosios politikos, politinių intrigų, karinių konfliktų ar nematomos slaptųjų tarnybų kovos fone išryškėja tikros asmenybės, jų išgyvenimai, siekiai, dažnai nepagrįstos viltys, sudėtingi likimai. Fantazuoti būtų paprasta. Norint atskleisti tikrą dramą, reikia išsamaus tyrimo. Šią knyga leidžiame siekdami tvirčiau įprasminti kelerius metus Lietuvoje ir užsienyje vykdytą slaptųjų archyvų tyrimą. Skaitytojams pateikiame nemaža dokumentų, jau matytų ir dar visai naujų.

KGB LIETUVOJE

Žinomo Lietuvos istoriko ir visuomenės veikėjo Arvydo Anušausko archyvinių dokumentų kopijomis gausiai iliustruotoje knygoje "KGBLietuvoje. Slaptosios veiklos bruožai" apžvelgiama bene žinomiausios pasaulyje slaptosios tarnybos – KGB – veikla Lietuvoje 1940-1991 metais, taip pat sovietinių žvalgybos struktūrų veikla iki 1940-ųjų. Atskleidžiama, kokius veiklos metodus (agentūrinio įsiskverbimo, kompromitavimo, dezinformacijos, šantažo ir t.t.) naudojo KGB, kokios įtakos ši struktūra turėjo visuomenės procesams bei atskiriems įvykiams. Autoriaus nuomone KGB archyvai turi būti atverti visuomenei, bendradarbių pavardės paviešintos, o KGB visagalybė – nuvainikuota. Sakydami ne visą tiesą griauname valstybės pamatus, skatiname piliečių abejingumą ne tik savo šalies praeičiai, bet ir ateičiai.

KELIAS Į NEPRIKLAUSOMYBĘ: LIETUVOS SĄJŪDIS 1988-1991

Tai enciklopedinio pobūdžio leidinys, kuriame apžvelgiama Lietuvos Sąjūdžio įsikūrimo ir esminių, su Sąjūdžio veikla susijusių, politinių įvykių 1988–1991 m. istorija. Pirmojoje leidinio dalyje publikuojami straipsniai, analizuojantys laikotarpį nuo pirmosios Sąjūdžio iniciatyvinės grupės įsikūrimo iki tarptautinio nepriklausomos Lietuvos pripažinimo, taip pat detali 1988–1991 politinių įvykių chronologija. Antrojoje, dokumentinėje, knygos dalyje pateikiama Sąjūdžio organizacinė struktūra miestuose ir rajonuose, abėcėlinis aktyvių Sąjūdžio dalyvių ir talkininkų sąvadas, rinktiniai Sąjūdžio dokumentai ir bibliografija. Leidinys gausiai iliustruotas istorinių įvykių nuotraukomis, publikuojami slaptųjų archyvų dokumentai. Skiriama šiuolaikinės Lietuvos politinį gyvenimą analizuojančiai visuomenei, istoriją, sociologiją, politikos istoriją studijuojantiems studentams ir aukštesniųjų gimnazijos klasių mokiniams.

Histoire

En 2009, la Lituanie a célébré le millénaire de la première mention de son existence: c'est en effet en 1009 que le nom de ce pays apparait pour la première fois dans les textes. Bien que membre de l'Union européenne depuis le 1er mai 2004, et malgré une très longue histoire, la Lituanie demeure encore mal connue. La célébration de ce millénaire fut l'occasion pour les Lituaniens d'affirmer la permanence de leur droit à l'existence en dépit de toutes les vicissitudes de l'histoire depuis la fin du XVIIIème où la Russie alla jusqu'à faire disparaitre le nom même du pays. Ce Millénaire est une invitation à découvrir l'histoire particulièrement riche de ce pays, à la langue et à la culture originales. La Lituanie, qui a retrouvé son indépendance depuis 1991, après un demi-siècle d'annexion soviétique, constituait pourtant au XVème siècle le plus grand Etat d'Europe - de la Baltique à la mer Noire! -, avec à sa tête des Grands Ducs luttant victorieusement contre l'expansion des chevaliers teutoniques à l'Ouest et contre les Tatars à l'Est. Un millénaire de lutte incessante pour le droit d'exister et d'affirmer sa place au sein de l'Europe, voilà l'objet de ce livre. Yves PLASSERAUD, Docteur en droit, diplômé de l’Institut politique de Paris (IEP), Président du Groupement pour les droits des minorités (GDM), a enseigné aux Universités de Vilnius et de Kaunas. Auteur de nombreux ouvrages consacrés aux pays Baltiques, Yves Plasseraud a réuni pour cet ouvrage une équipe internationale de chercheurs : Arvydas Anusaukas, Céline Bayou, Daniel Beauvois, Laimonas Briedis, Arunas Bubnys, Isabelle Chandavoine, Julien Gueslin, Albinas Kuncevicius, Sylvie Lemasson, Henri Minczeles et Marius Sirutavicius. Préface de Vytautas LANDSBERGIS Ancien Président de la République de Lituanie, Député européen.

Puslapis 2 iš 2

© 2019 Arvydas Anušauskas. Visos teisės saugomos.