Pirmiausia, tai ne „privalomas karinis mokymas“ Lenkijoje, o ugdymo dalykas, kuris vadinamas „Saugumo ugdymu“ („Program nauczania do edukacji dla bezpieczeństwa“). Dar 2019 m. Lenkijoje ši programa buvo parengta į pensiją išėjusio Lenkijos karininko, mokytojo ir dėstytojo Leszeko Stanislovo Lesińskio. Privalomas dalykas, kaip viena pamoka (45 min.) per savaitę (iš viso 32 didaktinės val.), skirtas 14–16 metų mokiniams.
Saugumo ugdymo kurse mokiniams pasakojama apie gelbėjimą per masines avarijas ir nelaimes, mokoma žmonių gelbėjimo pagrindų, kaip suteikti pirmąją pagalbą, supažindinama su pirmosios pagalbos vaistinėle, mokoma apie kibernetinį saugumą.
Prieš pusmetį, dėl Ukrainos karo pamokų, programa buvo papildyta – moksleiviai susipažįsta su karo keliamomis grėsmėmis, mokomi išlikti saugūs ir gyvi, įveikti stresą, susirasti priedangas ir slėptuves, mokomi suvokti grėsmes, kurios susijusios su įprastiniais ginklais ir per pratybas mokosi surinkti ir išardyti ginklą (14-mečiai teoriškai, vyresni – praktiškai). Šaudymo pratyboms naudojami netikri ginklai, o virtualios lazerinės šaudyklos ir kiti saugūs būdai.
Šaudymas ar mokymas šaudyti, tai tik maža, ne pati svarbiausia, programos dalis, kurioje pabrėžiami kiti ugdomi gebėjimai – saugiai elgtis šaudykloje, spręsti konfliktus, įgyti komandinio darbo įgūdžių, bendrauti. Taip pat, moksleiviai mokomi orientuotis pagal GPS, kompasą, žemėlapius, topografiją. O kokių dalykų reikia mokyti norint tai suprasti? Geografijos, astronomijos, matematikos ir kt.
Kad būtų dar aiškiau, ko mokoma, pateikiu šios atnaujintos lenkiškos „Saugumo ugdymo“ programos mokytojui būtinų priemonių sąrašą:
- pirmosios pagalbos vaistinėlė;
- elastiniai tvarsčiai, pirštinės, apsauginiai akiniai;
- šviesą atspindinti liemenė, žibintuvėlis, skalpelis; turniketas;
- širdies ir plaučių gaivinimo manekenas, manekenas, skirtas išmokti teikti pagalbą užspringus;
- rinkinys, skirtas imituoti žaizdas ir imituoti sužalojimus;
- diagramos, įvairių traumų tvarkymo procedūrų algoritmai;
- kompasai, topografiniai žemėlapiai, GPS;
- ginklų kopijos ir kt.
Tai tiek „apie šaudymą ir karinį mokymą“.
O kas Lietuvoje? 2022 m. gegužės 9 d. be pompastikos buvo paskelbta, kad Krašto apsaugos ir Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos inicijuoja bendrą projektą – Pilietiškumo ir gynybos įgūdžių kursą moksleiviams, kuriuo siekiama gerinti mokinių žinias apie nacionalinį saugumą ir suteikti jiems praktinių įgūdžių. Mokymais visose šalies mokyklose rūpinasi KAM finansuojama Lietuvos šaulių sąjunga, o kursą veda atsargos kariai, šauliai, profesinės karo tarnybos kariai.
2022 m. rudenį dešimtyje šalies mokyklų prasidėjo bandomoji programa 9 kl. mokiniams. 2024 m. sausio mėnesį jau maždaug pusė šalies mokyklų devintokų buvo mokomi išgyvenimo įgūdžių bei pilietiškumo pradmenų, 2024–2025 m. jau 100 proc. Lietuvos devintokų turėtų baigti šiuos kursus. Trijų dienų trukmės kurso metu moksleiviams dėstomos pilietiškumo, išgyvenimo pagrindų, bendrosios saugos, ginkluotės ir šaudybos, pirmosios medicinos pagalbos temos.
Per tris kurso dienas jaunuoliai mokosi, kaip elgtis ir išvengti pavojaus gyvybei bei sveikatai ekstremalių situacijų atveju, išgyvenimo lauko sąlygomis pagrindų, pvz.: kaip įkurti laužą, statyti palapines, suteikti pirmąją pagalbą ištikus nelaimei ir kitų įgūdžių, kurie gali praversti ir kasdieniame gyvenime.
Devintokai taip pat supažindinami su įvairia ekipuote, ginkluote, išmoksta, kaip reikėtų paruošti sausą davinį, užsimaskuoti, apsirengti, įgyja topografijos žinių. Pavyzdžiui, perskaičiau Panevėžio rajono Vaškų gimnazijos moksleivių atsiliepimus: „Emilija: Patiko šaudyti, nors nieko nepataikiau. Mokėmės suteikti pirmą pagalbą, buvo įdomu. Vilija: Labai patiko šaudyti į taikinius. Taip pat buvo iššūkis daryti gaivinimą, nes reikia daug jėgų“.
Iš 2024 m. lapkričio mėn. Židikų Marijos Pečkauskaitės gimnazijos Pilietiškumo ir gynybos įgūdžių kurso aprašymo: „Mokiniai mokėsi surišti tikrąjį mazgą, žvejo mazgą, gelbėjimosi kilpą, buvo supažindinti su pneumatinio šautuvo dalimis, saugaus elgesio su ginklais taisyklėmis, taiklaus šaudymo ir taisyklingo taikymo principais. Buvo mokomi, kaip suteikti pirmąją pagalbą kraujuojant, uždėti turniketą, kaip atlikti dirbtinį širdies masažą, kas sudaro sausą davinį ir kaip jį paruošti, kaip užkurti laužą, kaip pasiruošti žygiui, įgijo topografijos žinių. Per šaudymo pratybas iš pneumatinio šautuvo mokiniai galėjo išmėginti savo taiklumą“.
Taigi, ir lietuviška, ir lenkiška programa yra iš esmės itin panašios. Tik lenkiška detaliau aprašyta ir metodiškai labiau išbaigta. Ar reikia lietuvišką kursą plėsti, gilinti metodikas ir geriau materialiai aprūpinti, specialiai rengti instruktorius darbui su moksleiviais? Neabejotinai taip ir lenkiškas tokio kurso variantas duoda papildomų idėjų. Ar vietoje trijų dienų kursą paversti kaip Lenkijoje pamoka kartą per savaitę? Čia jau reiktų edukologų vertinimo, kaip padaryti geriau. Ir esmė (ką įrodo ir lenkiško kurso turinys) ne tiek „šaudyme visus metus“, kiek jaunuolio atsparumo ugdyme ir pasirengime stresinėms ar krizinėms situacijoms, komandiniam darbui, skirtingų išmoktų teorinių disciplinų derinime praktiniuose „išgyvenimo“ kursuose.
Todėl nenuvertinkim Lietuvoje šimtų šaulių ir savanorių atlikto jau darbo, į kurį jau įsitraukė tūkstančiai moksleivių.