Naujoji Grenlandijos užsienio, saugumo ir gynybos strategija 2024–2033 m., pavadinta „Grenlandija pasaulyje – nieko apie mus be mūsų“ („Nothing about us without us“) rodo siekį Grenlandijai tapti labiau nepriklausoma, plėtoti ryšius su kaimyninėmis šalimis, partneriais ir tarptautine bendruomene. Atsitraukdama nuo Danijos Grenlandija tikisi pasiekti didesnės nepriklausomybės, taip pat perimti savo išteklių ir sprendimų priėmimo procesų kontrolę. Dėl šio perėjimo kyla klausimų dėl galimo poveikio Grenlandijos išteklių valdymui, ypač atsižvelgiant į Kinijos susidomėjimą „išteklių tyrinėjimu“.
Šiame kontekste matosi lėti Kopenhagos judesiai sukurti savo atnaujintą Arkties strategiją, nes ir grenlandiečių gaunama kasmetinė 3,5 mlrd. kronų (apie pusę milijardo eurų) dotacija jau netenkina, nors sudaro pusę salos biudžeto. Kai kurie Grenlandijos politikai mano, kad „didelio masto gavybos pramonė yra vienintelis perspektyvus kelias į savarankišką ekonomiką“. Buvo priimtas Mineralinių išteklių įstatymas, suteikiantis Grenlandijai teises į pajamas, gautas iš kalnakasybos pramonės, ir savo laiku paskatinęs ieškoti partnerystės su Kinijos kalnakasybos įmonėmis.
2013 metais Grenlandijos parlamentas priėmė sprendimą panaikinti urano gavybos draudimą. Kinija 2013 m. tapo Arkties tarybos dalimi kaip valstybė stebėtoja.
Savo pirmosios kadencijos metu D. Trumpas susidūrė su tuo, ką dabar kartais pavadina „pervertinta Kinijos plėtra Grenlandijoje“. Bet Kinija iš tikrųjų buvo padidinusi pastangas įgyti įtaką šiame regione ir, kaip minėjau, daugiau kaip prieš 8 metus paskelbė savo Arkties strategiją ir įsipareigojo sukurti poliarinį „šilko kelią“. Vašingtone tuo metu prezidentavo D. Trumpas. Manyta, kad Pekinas gali įsitvirtinti išteklių turtingoje Grenlandijoje, jei bus žiūrima pasyviai į vystomus projektus.
Panašu, kad D. Trumpas mano, jog Kinijos buvimas Arktyje (ir Grenlandijoje) plečiasi. Pirmieji Kinijos migrantai atvyko 2017 metais. Vienas pirmųjų Kinijos projektų buvo „Kuannersuit“ urano ir retųjų žemių telkinio eksplotavimas. Kitas projektas „Citronen fjorde“ cinko ir švino telkinys salos šiaurėje. Šią kasyklą plėtojo australiečių mineralinių išteklių bendrovė „Ironbark Zinc“, iki 2021 m. pabaigos turėjusi neįpareigojantį susitarimą dėl finansinio bendradarbiavimo su Kinija, bet galiausiai kinų paslaugų atsisakė ir finansavimą perėmė JAV EXIM bankas.
2021 m. Grenlandijos parlamentas priėmė „Inuit Ataqatigiit“ partijos pasiūlytą įstatymą, kuriuo buvo uždrausta urano kasyba ir „Kuannersuit“ kasyklos (tuo metu valdomos Australijos kompanijos „Greenland Minerals and Energy“), vienos didžiausių retųjų žemių telkinių pasaulyje, plėtra. Taip pat 2021 m. pabaigoje Grenlandijos vyriausybė Kinijos įmonei „General Nice“ atšaukė Isua geležies rūdos kasyklos licenziją „dėl nesumokėtų mokesčių“.
Kai kurie Grenlandijos tyrinėtojai sako, kad dabar vienintelė tiesioginė Kinijos įtaka matoma per žvejybos pramonės darbuotojus migrantus, kurių yra apie 50 žuvies perdirbimo gamykloje „Sermitsiaq“ saloje. Bet susirūpinimas Grenlandijos galimybėmis atsispirti priklausomybei nuo Kinijos išliko.
Kinija norėjo nupirkti seną jūrų bazę, kurią paliko Danijos gynybos pajėgos, bet Vašingtonas tam pasipriešino. 2019 m. Kinijos infrastruktūros statybos bendrovė (CCCC) atsiėmė savo pasiūlymą statyti du oro uostus – vieną Nuuko ir vieną Ilulisate miesteliuose, kuriems Grenlandijos politikai ieškojo finansavimo Kinijoje. Pekinas aktyviai kvietė Grenlandijos politikus į Kiniją, įskaitant nepriklausomybės šalininką, mineralinių išteklių ir finansų ministrą Vittus Qujaukitsoqą.
Gali būti, kad ir dėl pirmosios kadencijos D. Trumpo administracijos prieštaravimo ir pačių danų susirūpinimo kinų investicijomis į tokius projektus, Danijos vyriausybė pasiūlė palankesnes paskolų sąlygas oro uostams statyti. Danijos Karalystėje kol kas atrodo nubrėžta riba – Kinijos investicijos Grenlandijoje nepriimtinos.
Bet kitame Arkties pakraštyje, Rusijos šiaurėje, Kinija aktyviai investuoja. Jamalo SGD Kinijos nacionalinė naftos korporacija (CNPC) ir Kinijos šilko kelio fondas turi bendrą 30 procentų akcijų paketą. Dvi Kinijos valstybinės įmonės turi po 10 proc. Arkties SGD-2, kurios statyba šiuo metu vyksta. Kitaip nei „Total Energies“ ar „Shell“, nė viena Kinijos kompanija nepatraukė savo projektų po Rusijos invazijos į Ukrainą. Tik ironiška, kad dėl kilusio karo 2022 m. nė vienas Kinijai priklausantis laivas neplaukė rusišku Šiaurės jūros keliu.
Po Putino ir Xi viršūnių susitikimo 2023 m. kovo mėn. naujai įkurta „Hainan Yangpu NewNew Shipping Co“. pradėjo naują konteinerių maršrutą, jungiantį Sankt Peterburgą ir Kiniją Šiaurės jūros keliu. Ilgalaikės Kinijos strategijos pusė yra tai, kaip Kinijos verslas ruošiasi transportuoti užšąlančiais jūrų keliais, užsako ledlaužių klasės laivų statybą.
Grenlandija yra gyvybiškai svarbi JAV nacionaliniam saugumui. Nereikia pamiršti, kad JAV karinis buvimas buvo užtikrinamas Antrojo pasaulinio karo ir Šaltojo karo metais. Dabar Thule buvusi aviacijos bazė perduota JAV kosmoso pajėgoms (pervadinta į Pituffik Space Base) ir toliau užtikrina priešraketinę gynybą.
D. Trumpas išreiškė savo paternalistinį požiūrį į Grenlandiją, kurios gyventojams reikia globos, nors Kinijos interesų plėtra saloje pristabdyta.
Kinija dabar išlieka viena didžiausių Grenlandijos prekybos partnerių. 2022 m. Grenlandija į Kiniją eksportavo jūros gėrybių už 353 mln. dolerių, o šiaip ketvirtadalis viso eksporto tenka Kinijai, kas net dešimt kartų lenkia eksportą į JAV. Tačiau Grenlandija nori išplėsti savo eksportą ir į kitas šalis (ir JAV), kad išvengtų priklausomybės tik nuo kažkurio vieno partnerio.
2021 m. Grenlandijos universitetas paskelbė užsienio ir saugumo apklausą, kuri parodė, kad Grenlandijos gyventojai nemano, kad Kinija yra didelė grėsmė ir pirmenybę teikė geriems ekonominiams santykiams su Kinija. Bet kartu jie daug labiau teikė pirmenybę glaudesniems ryšiams su Islandija ir Kanada.
Taigi, Grenlandijos sostinė Nuukas kol kas priima išteklių gavybą ribojančius įstatymus, neplanuoja stiprinti partnerystės su Pekinu, nors šis ir rodo pastangas tai stiprinti. Kinija ir toliau turi strateginių tikslų, kuriuos gali pasiekti išgaudama Grenlandijos išteklius, pirmiausia retuosius mineralus.
Konkurencija Arktyje didėja ir Kinija neatsisako savo planų, nepaisant pastaraisiais metais Grenlandijoje patirtų nesėkmių. Vadovaujasi populiaria kiniška patarle „perplaukti upę liečiant akmenis“, kas reiškia žengti žingsnį ir apsidairyti prieš žengiant kitą arba prisitaikyti prie aplinkybių, kai jos keičiasi.
Žvelgiant į D. Trumpo kontroversiškus pasisakymus apie Grenlandijos ateitį, vėl matosi pirmosios kadencijos metu spręstų problemų atspindys ir tai pirmiausia liečia Kinijos įtakos ribojimą. Tai kartu ir dar vienas signalas sąjungininkei Danijai, kad ji dar labiau prisidėtų prie Kinijos ambicijų Arktyje (ir Grenlandijoje) stabdymo.
Paradoksalu, bet ir Grenlandijos siekiama nepriklausomybė gali ne tik tapti iššūkiu tradiciniams pragyvenimo šaltiniams ir kultūrai, vėl atverti kelią Kinijos investicijoms į kalnakasybos projektus, o su jais atvežama darbo jėga gali tapti grėsme Grenlandijos tapatybei. Ir geopolitiniuose karuose Grenlandija nėra bei nebus palikta nuošalyje.