Kitos problemos, kurios prezidento D. Trumpo darbotvarkėje užima viršutines vietas, kaip, pavyzdžiui, neteisėta migracija, bus pajudintos. Tiesa, dar niekas nežino galutinių sprendimo būdų ir metodų. Vien viešaisiais ryšiais tvoros neužbaigsi ir paprastesnėmis deportacijų procedūromis visų migrantų nedeportuosi.
Sako, kad pirmiausia nuskris į Los Angeles ir gaisrų nuniokotame regione susirinks kataklizmo nesuvaldžiusiai Kalifornijos demokratų valdžiai nemalonius aplodismentus.
Pirmą kartą į prezidento inauguraciją pakviestas Kinijos politikas, viceprezidentas Han Zheng. Tai tik patvirtina, kad tarptautiniuose reikaluose pirmiausia bus žiūrima ten, kur krinta Kinijos šešėlis. Tikslas – visais būdais varžyti Kinijos stiprėjimą. Ir nesvarbu, ar tai Grenlandija su Panamos kanale neršiančiomis kiniškomis kompanijomis, ar Raudonosios jūros regionas su husių terorizuojama laivyba, kur auga tik Kinijos pervežimai.
Artimieji Rytai D. Trumpą pasitinka pasikeitę – Sirijoje nebėra prorusiško Assado, Iranas neteko tiesioginės prieigos prie savo satelitų Libane ir Gazos ruože, arabų pasaulis dėl požiūrio į Izraelį kaip niekad nevieningas, Turkija stiprina savo įtaką ir sukasi į BRIKS'o pusę. D. Trumpo politikos įtaka naftos kainai ir jos naudojimas derybose, ne tik Artimuosiuose Rytuose, bus ypač matomas.
Nepaisant visos bravūros Europos atžvilgiu, bet ES ir JAV simbiozė yra neišvengiama. Nežiūrint visų skirtumų. Su muitų tarifais judesiai tikėtini, bet norint daryti įtaką Kinijai, D. Trumpui ne mažiau bus reikalinga ir Europa.
Kai po kelių mėnesių D. Trumpo administracijai Ukraina nebebus Terra incognita, bus pradėti matuoti kažkokie menami sutarimų tekstukai. Abiejų kariaujančių šalių silpnosios ir stipriosios pusės bus pristatytos ant Baltųjų rūmų šeimininko stalo bei pamatuota, kas gali pasipelnyti iš patinės karo situacijos.
Ir čia, ant Kinijos pavadėlio esanti Šiaurės Korėja, kariaujanti prieš Ukrainą ir už tai gaunanti Rusijos karines technologijas, yra ypač pavojinga JAV nacionaliniam saugumui. Savo laiku teko matyti Ramiojo vandenyno regionui skirtus priešraketinės gynybos elementus, tai po kelių metų jų gali nebepakakti grėsmei atremti.
Nežiūrint galimų būsimų D. Trumpo kontaktų su Putinu, Rusijos vertinimas kaip branduolinį vėzdą turinčios trečiojo pasaulio šalies niekur neišnyks. Siūlymas Europai pačiai daugiau pasirūpinti savo saugumu bus dar stipriau įgarsintas. Ir procentai gynybai nuo BVP tik to maža vaizdinė iliustracija.
Europai gali tekti būti pasiruošus padvigubinti paramą Ukrainai, jeigu nenori barbarų už vartų. Ir, manyčiau, NATO formate bus labiau kalbama apie realius ir kuriamus pajėgumus, kurie gali atlikti ne tik taikdariškas misijas. D. Britanijos ir Prancūzijos galimos karinės misijos Ukrainoje, kaip ateities europinio saugumo elementas, be JAV dalyvavimo, gali būti visai tikėtinos. Kaip ir tikėtinas Vokietijos balso sustiprėjimas po vasario rinkimų.
Apie „TikTok“ ir D. Trumpo požiūrių kismą gal kiti parašys. Bet man tai tik dar viena iliustracija, kad socialiniai tinklai, buvę patogiu įrankiu pažinti pasaulį, sustiprino virtualų (bet ne realų) pasaulio suvokimą, praplėtė ir melo sklaidos greitį bei galimybes, o dėl jų įtakos žmonių pasirinkimams politikai visada bus šalia socialinių tinklų. D. Trumpas ne išimtis. Greta esantis Muskas su „X“ tinklu yra to pavyzdys. O „TikTok“ prisitaikys.