Buvo žinoma, kad Rusijos kariniai laivai ir vadinamieji „moksliniai-tiriamieji“ laivai aktyviai kartografuoja jūros dugnu einančią NATO šalių energetinę ir ryšių infrastruktūrą, vykdo karines pratybas tarptautiniuose vandenyse arti NATO šalių kritinės infrastruktūros. Kam apskritai kėsintis į šiuos objektus? Interneto ryšio ilgesni sutrikimai gali atsiliepti verslui (ypač finansų rinkose), sukelti nerimą visuomenėje dėl savo saugumo, o galimų sabotažo akcijų parengimas – pasirengti platesniam kariniam konfliktui su Baltijos šalimis.
2023 m. spalio mėn., Kinijoje registruotas laivas „NewNew Polar Bear“ velkamu inkaru pirmą kartą rimtai sugadino du povandeninius telekomunikacinio ryšio kabelius ir dujotiekį Baltijos jūroje, Europos Sąjungos ir NATO valstybės sureagavo rimčiau.
Nors laivas „NewNew Polar Bear“ nestojo ir grįžo į uostą Tiandzine, Kinijoje, buvo pradėtas ne tik incidento tyrimas, bet ir pirmą kartą parodytos pastangos labiau apsaugoti jūros dugnu einančią infrastruktūrą bei imtasi saugumo situacijos monitoringo. Ypač tą nerimą sustiprino 2022 m. rugsėjo mėn. įvykę sprogimai Nord Stream 1 ir Nord Stream 2 dujotiekiuose.
Pirmiausia, 2023 m. vasario mėn., NATO Briuselyje įkūrė Kritinės povandeninės infrastruktūros koordinavimo grupę (Critical Undersea Infrastructure Coordination Cell), o 2023 metų liepą Vilniuje vykusiame NATO viršūnių susitikime įkūrė Kritinės povandeninės infrastruktūros saugumo jūrinį centrą, priklausantį aljanso jūrų vadovybei Northwood (JK) (Maritime Center for the Security of Critical Undersea Infrastructure as part of the alliance’s Maritime Command in Northwood).
Šie veiksmai buvo pradinėje stadijoje ir negalėjo užtikrinti, kad jokių incidentų ateityje nebus. 2023 m. spalį, po pirmojo incidento, stengiantis greitai reaguoti į su Rusija siejamų civilinių laivų nestandartinius veiksmus ar staigius maršrutų pasikeitimus, jokio patruliavimo jūroje nebuvo įvesta. Žvalgybos sustiprino keitimąsi informacija, o 2024 m. vasario mėn. Europos Komisija paskelbė savo pirmąją „Rekomendaciją dėl saugių ir atsparių povandeninių kabelių infrastruktūrų“ (Recommendation on Secure and Resilient Submarine Cable Infrastructures). Tas raginimų rinkinys – operatyviau keistis informacija ar atlikti povandeninės infrastruktūros streso testus, rodė tik pastangas bent kiek nors apibendrinti šalių pavienius veiksmus ir poreikius.
Kai 2024 m. pabaigoje vėl Kinijos krovininis laivas „Yi Peng 3“ tempiamu inkaru nutraukė du povandeninius telekomunikacinius šviesolaidžio kabelius, jungiančius Vokietiją-Suomiją bei Lietuvą-Švediją, Šiaurės ir Baltijos šalių vadovų susitikime Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas pasiūlė Baltijos jūros šalims bendrą jūrų policijos programą, skirtą apsaugoti jų povandeninę infrastruktūrą nuo išorės saugumo grėsmių.
Ir pagaliau Suomija pirmą kartą sulaiko tankerį „Eagle S“, iš šešėlinio Rusijos laivyno gabenančio sankcionuotą naftą, kai jis pažeidė Suomijos-Estijos Estlink 2 ir keturis telekomunikacinius kabelius 100 km tempiamu inkaru. Dabar NATO šalys Baltijos jūroje suformavo tarptautinę flotilę, kuri turi reaguoti į nestandartinius laivų veiksmus ties energetine ir ryšių infrastruktūra.
Suprantama, kad tai nėra pakankamos pajėgos kontroliuoti situaciją jūros dugne visoje Baltijos jūroje (tai rodo ir naujausias incidentas), bet tai greičiau yra signalas Rusijai ir Kinijai, kad bus reaguojama ir pažeidėjai lengvai nepasišalins iš sabotažo vietų. Kas suinteresuotas sabotažo akcijomis – klausimų nekyla, ir visų žvilgsniai pirmiausia nukreipti į Maskvą. Tačiau klausimas išlieka, kas yra tiesiogiai atsakingas ir kokia yra sąveika tarp laivybos kompanijų, formuojančių sankcijas pažeidinėjančiam šešėliniam Rusijos laivynui, tariamai nepatyrusių ir neapmokytų įgulų, ir Rusijos slaptųjų tarnybų – suinteresuotų sabotažo ar diversinių akcijų rezultatyvumu ir sudarančių tam tinkamas sąlygas.
Nereikia pamiršti, kad paskutinės JAV sankcijos prieš 42 proc. naftos jūra gabenantį šešėlinį tanklaivių laivyną (160 laivų) jau sumažino Indijoje (36 proc. suvartojamos naftos buvo rusiška) ir Kinijoje (apie 20 proc. naftos buvo rusiška) rusiškos naftos paklausą, nes šoktelėjo laivų frachtavimo kainos ir atsisakoma būsimų kovo mėnesio sandorių (realiai sankcijos galutinai įsigalioja po mėnesio – vasario 27 – kovo 12 d.).
Tokie laivai gal mažiau raižys ir Baltijos jūrą bei „mėtys“ inkarus, bet tikimybė, jog diversijų prieš ryšių kabelius ir energetinę infrastruktūrą sumažės, taip pat nėra didelė. Ir toliau reikės kliautis NATO laivų patruliavimu, nusikaltusių laivų bei jų įgulų operatyviu sulaikymu. Gal kartu galvojant ir apie Baltijos jūros sąsiaurius kertančių laivų efektyvią tarptautinę kontrolę, kad nepatektų draudimo sutarčių neturintys laivai.
Kita vertus, su naujo JAV prezidento Donaldo Trumpo sugrįžimu į valdžią, gali būti iškelti klausimai ir dėl Europos verslo glaudaus bendradarbiavimo su Kinijos verslu, tiesiant povandeninius telekomunikacinius kabelius, kas tiesiogiai gali kelti grėsmes duomenų saugumui. Juk Kinijos kompanija „Huawei Marine Networks“ (HMN) Tech valdo tūkstančius kilometrų einantį kabelį, kuris jungia Singapūrą ir Marselį (Prancūzija) ir pradėjo veikti 2022 m. gruodžio mėn. Kinijos ir Rusijos strateginis bendradarbiavimas nukreiptas prieš NATO / ES šalis, ir tai nėra jokia paslaptis. Todėl principai, kuriais siekiama sumažinti šių šalių keliamas grėsmes, turi būti nuosekliai įgyvendinami, o ne ignoruojami.