Pirmiausia, visos trys šalys yra labai skirtingoje padėtyje. Kanada yra didžiausia JAV eksporto rinka, o Meksika – didžiausia eksportuotoja į JAV. Aplenkė net Kiniją.
Panašu, kad D. Trumpo sprendimas dėl Kanados būtų nulemtas ne ekonominių priežasčių. Su ja prekybos deficitas yra vienas mažiausių (3-5 kartus mažesnis nei su Meksika ir Kinija), o jei išskaičiavus Kanados energetikos sektoriaus (naftos, dujų ir elektros energijos) pigių resursų eksportą, tai JAV yra palankioje padėtyje. Ne veltui energetikos sektoriui pritaikyti mažesni muitai, nors tai gali nesustabdyti infliacijos.
Vis tik Kanada tiekia 8-9 proc. to, ką amerikiečių automobilių pramonė sunaudoja per metus. Kanados pabrangusios naftos, dėl technologinių ypatumų, JAV naftos perdirbimo gamyklos negalės pakeisti ir jų benzinas statistiniam amerikiečiui kažkiek pabrangs. Kadangi Kanados elektrinės dar ir Niujorką aprūpina elektros energija, tai ir čia gali atsiliepti jos tarifams. O kur dar kitos pramonės šakos, vartojančios Kanados nikelį, vanadį, cinką ar litį?
Kanados įvedami atsakomieji muitai taip pat gali didinti kainas galutiniam vartotojui, branginti JAV tiekiamą galutinę produkciją ar eksportuojamas paslaugas. Ekspertų vertinimu, maždaug 34 JAV valstijos parduoda Kanadai daugiau prekių nei bet kuri kita pasaulio šalis ir atsakomieji muitai jų produkcijai nulems mažesnį patrauklumą. Visai įmanoma, kad dėl to pradėtų augti kanadiečių prekybos su Kinija apyvarta.
Dėl JAV ir Kanados ekonomikų didelės integracijos, dėl „prekybinio karo“ padidės verslo sąnaudos, susilpnės abiejų pusių konkurencingumas ir tai gali paskatinti keistis tiekimo grandines.
2005 m. buvo rekordinis prekybos deficitas su Kanada – beveik 75 mlrd. JAV dolerių. Bet 2024 m. jis jau buvo 55 mlrd. JAV dolerių (apie 5 proc. viso JAV prekybos deficito). Šiek tiek prekybos deficito raidos istorijos: pirmosios D. Trumpo kadencijos metu 2017 m. eksportas į Kanadą siekė 282,7 mlrd. USD, o importas – 299 mlrd. USD. Prekybos deficitas 16,2 mlrd. USD. Kadencijai baigiantis, per pandemiją 2020 m., eksportas – 256 mlrd., importas – 270 mlrd. ir deficitas – 13,8 mlrd. T.y. iš esmės mažai kito.
Štai 2024 m., JAV eksportas į Kanadą išaugo iki 322 mlrd., importas iki 377 mlrd., o deficitas iki 55 mlrd. USD. Bet vėl tai nulėmė JAV verslo interesai – pigių energetinių resursų importas iš patikimo tiekėjo. Net jei dabar dešimtadalis JAV nuperkamų Kanadoje surinktų automobilių pabrangtų keliais tūkstančiais dolerių ir taptų nebepatraukliais vartotojui kažkur Čikagoje ar Las Vegase, tai JAV, kaip didžiausia automobilių eksportuotoja į Kanadą, taip pat tiektų mažiau konkurencingas prekes.
Matyt, tarp šalių labai integruotos automobilių pramonės interesai artimoje ateityje taps derybų objektu. Juk Fordų ar Chevių gamintojams reikės arba rasti, kas JAV pagamina 30 proc. reikalingų mazgų ir automobilių detalių, arba susitaikyti su detalių bei mazgų importo iš Kanados ir Meksikos pabrangimu, kuris nuguls amerikietiškų automobilių kainose. Kai kuriais skaičiavimais vidutinės JAV automobilių kainos gali padidėti maždaug 3 tūkst. USD. Tai tik sumažintų automobilių paklausą abejose šalyse.
Toliau apie Meksikos fenomeną. Gal kam ir keista, bet būtent ši šalis pastaraisiais metais (2019 ir 2023 m.) tapo didžiausia JAV prekybos partnere, aplenkdama Kiniją.
Pirmosios D. Trumpo kadencijos metu prekybos deficitas tarp šalių išaugo nuo 69 iki 110 mlrd. USD. Eksportas iš JAV nukrito nuo 265 mlrd. (2018) iki 212 (2020 m. pandemijos įtaka). 2022 m. JAV prekių ir paslaugų prekyba su Meksika siekė 855,1 mlrd. USD. Eksportas siekė 362,0 mlrd. USD; importas siekė 493,1 mlrd. Deficitas 2022 m. buvo 131,1 mlrd. USD. 2024 m. eksportas – 309 mlrd., importas 466 mlrd., o prekybos deficitas 157 mlrd. USD. Kai pirmos kadencijos metu Trumpas įvedinėjo ribojimus Kinijai, 2018 m. JAV prekybos deficitas su Kinija buvo 222 mlrd. USD, o su Meksika – 41 mlrd. USD.
Apskritai, pažvelgus į pirmos D. Trumpo kadencijos metus JAV eksportas į Kiniją 2017 m. sudarė 130 mlrd., importas 505 mlrd., o prekybos deficitas net 375 mlrd. USD. Pandeminiais 2020 m. eksportas susitraukė iki 124,5 mlrd., o importas iki 432,5 mlrd., taip sumažinant prekybos deficitą iki 308 mlrd. USD. 2024 m. eksportas į Kiniją sugrįžo ankstesnį lygį – 130,9 mlrd. USD, o importas nukrito iki 401,4 mlrd. USD. Taigi, pastaraisiais metais prekyboje su Kinija deficitas pastaraisiais metais mažėjo, o ne didėjo ir pernai buvo 270,4 mlrd. USD.
Manytina, kad šis procesas tęsis ir toliau, net jei Šanchajuje Elono Musko įmonė Tesla Gigafactory dėl muitų pasistatys antrą gamyklą. Ar amerikietiškos investicijos dėl Pekino apetito „dalintis“, arba tiksliau – norų gauti iš investitorių visą techninę informaciją – susitrauks, tuo pačiu naikindamos šalių tarpusavio prekybos grandines? Manau, toliau stebėsime ir šį procesą, kas ilgesnėje perspektyvoje mažins šalių prekybos apyvartą arba bent jos nedidins. Geopolitinis konkuravimas tai dar labiau sustiprins.
Prekybos karas su Kanada iš esmės nedarytų didelės įtakos deficito problemai, nebent pasaulinės energetinių resursų kainos ženkliai nukristų. Prekybos karas su Meksika ilgalaikėje perspektyvoje gali tik labiau atliepti protekcionistinę svajonę – perkelti daugumą gamybos procesų į JAV. Bet laisva rinka ir verslo efektyvumo siekiai per protekcionistų svajones pervažiuos negailestingai.
Pasižiūrėjus į pirmosios Trumpo kadencijos metus – užsienio prekybos deficitas padidėjo trečdaliu. Tik popandeminiu laikotarpiu dar labiau išaugo, kol sumažėjo 2023 m.
D. Trumpas sukėlė abejonių dėl savo paties pasirašyto USMCA (trijų Š. Amerikos šalių susitarimo) ateities. Nors gal vėl, prieš 2026 m. numatytą USMCA peržiūrą, bus sutarta dėl kokių naujų kvotų automobilių detalių gamybai Meksikoje ar didesnio kanadiečių pagirdymo amerikietišku pienu. Galima pajuokauti, kad kai tik Kanadoje veikiantis „Harvey's“ greito maisto restoranų tinklas pradės naudoti ne tik kanadietišką, bet ir amerikietišką jautieną, prekybos karas baigsis.
Dar neįvertintas projektuojamas prekybos karas su ES, kur prekyboje su JAV pirmauja Vokietija ir Prancūzija. Tik šiuo atveju tai gali netiesiogiai atsiliepti Lietuvai, kurios ekonomika kur kas labiau orientuota į eksportą, o viena didžiausių prekybos partnerių yra Vokietija.