Net ir krašto apsaugoje, kur be darbų tęstinumo būtų sunku įsivaizduoti gynybos stiprinimą, tereikėjo pusmečio, kad neliktų kertinių departamentų ir tarnybų vadovų. Tarp jų ir tų, kurie buvo praėję atrankos konkursus ir buvo atrinkti pagal savo kompetencijas ir galėję darbuotis dar ne vienerius metus. Gerai, gal tai natūrali kaita, keičiantis politinėms vadovybėms. Ne visi pritampa prie naujos valdžios.
Bet jau tada buvo galima konstatuoti, kad dalis anksčiau pradėtų tęstinių darbų vėluos. Su Vokietija 2023-2024 m. pasirašyti susitarimai dėl sunkiosios brigados dislokavimo tęsiami, kažkada sunkiai išjudintų ir pagaliau galutinai realizuotų projektų atidarymo šventinės juostelės perkerpamos (pvz. Žemutinės terasos logistinė bazė Rukloje).
Reikalinga infrastruktūra planuojama, konkursai skelbiami ir vėl prasideda keisti, o gal ir visai nekeisti dalykai. Vėl politinės krizės. Šį kartą išoriškai siejamos su krašto apsaugos biudžetais. Ir jau dabar labai nesuklysiu, jei pasakysiu, kad infrastruktūra vokiečių brigadai panašu bus anksčiausiai 2028 m., o ne 2027 m. Kaip pernai vasarą pasakė tuometinis prezidento patarėjas K. Budrys: „Vokietijos brigadai skirtos infrastruktūros statybos terminų nesilaikymas prilygtų tėvynės išdavystei“. Pritariu.
2026-2027 m. Lietuvos kariuomenę pasieks ginkluotė pagal 2022-2024 m. sudarytas sutartis: JAV gamybos 8 HIMARS salvinės ugnies sistemos, 18 naujos kartos prancūziškų ratinių savaeigių pabūklų „Cesar Mark II“, antroji norvegų NASAMS vidutinio nuotolio priešlėktuvinė baterija, švediškos MSHORAD trumpojo nuotolio oro gynybos sistemos su RBS-70 raketomis ir t.t. Kad ši ginkluotė būtų mūsų gynybinių pajėgumų dalimi jau buvo ruošiamasi perdarant dalinių struktūrą.
Bet reikalingas nenutrūkstantis KAM ir jai pavaldžių agentūrų (kol kas begalvių, arba likusių be vadovaujančių galvų) įdirbis užtikrinant reikalingą infrastruktūrą, profesionalių kariškių skaičiaus didėjimą, amunicijos atsargas ir jų saugojimą. Proveržis statant naujus V-os kategorijos amunicijos sandėlius jau anksčiau buvo padarytas, jį reikia tęsti...
O kur dar tęstinės programos, kaip „modernaus kario“ aprūpinimo, kurias reikia išplėsti ir iki šimtaprocentinio viso aktyviojo rezervo aprūpinimo. Galima daug ką išvardinti, bet man atrodo socialdemokratai iki šiol į krašto apsaugą žiūri kaip į žaisliuką, kurį galima duoti pažaisti į bet kokias rankas. O juk norit nenorit, bet laukia ir naujos kartos Baltijos gynybinės linijos įrengimas.
Net ir tokios politinės suirutės sąlygomis, privatus verslas vykto užsibrėžtus projektus – nors ir kiek vėliau, bet žada pradėti statyti 2024 m. sutartą amunicijos gamyklą prie Baisogalos. Tiesa, ji pradės veikti ne 2026 m. kaip anksčiau skelbta, o 2027 m. Bet vis tiek – statybos pradedamos. Gynybos pramonė vienintelė pastaraisiais metais demonstravusi augimą iki pusantro karto kasmet – irgi nėra ta, kurią galima mėtyti kaip karštą bulvę. Tad, mieli ir visai nearogantiški socdemai, susikaupkite pagaliau, palikite tuos trinakčius gynybos politikos kursus jų autorėms ir eikit dirbt. Metai jau praėjo.