Bet nieko nežinodamas apie sektą, nusprendžiau patikrinti prielaidą, kad dažnai internacionalizuota rusiška sekta turi sąsajas ir su KGB, ypač jei būrėsi vėlyvuoju sovietmečiu. Nuo 1987-1989 m. jose matytas įrankis ir galimybė rusiškoms spectarnyboms skverbtis į savo bei kitų šalių visuomenes, surasti įtakos agentų. Prielaida kaip prielaida ir nebūtinai ji turėjo pasitvirtinti, juo labiau iš viešai prieinamų internetinių šaltinių tikėtis galima tik netiesioginių sąsajų.
Nustebau vis tik radęs vieną įdomią detalę, kad ritmologų sektos pradininkė po uviversiteto baigimo trylika metų dirbo karinėje pramonėje, Akademiko V. P. Makejevo konstruktorių biure (ГРЦ "КБ им. акад. В.П. Макеева"), kuris kūrė ir gamino iš povandeninių laivų paleidžiamas balistines raketas. Jevdokija Marčenko užsiiminėjo jų astronavigacija.
1987-1989 m. savo veiklą Miaso mieste esančio raketų centro bazėje tęsė naujame amplua, Įkurtoje SAPFIR (automatizuota psichofizinio iškrovimo sistema) grupėje atliko bendrus tyrimus su Miaso Medicinos ir sanitarijos skyriumi Nr.92.
O būtent šis skyrius aptarnavo ir teikė paslaugas Miase įsikūrusiam minėtam Akademiko V. P. Makejevo konstruktorių biurui. Kodėl tai miniu? Todėl kad su sovietinėmis „pašto dėžutėmis“ (karinės įmonės vietoje pavadinimų turėjusios tik pašto kodų numerius, ir minimas konstruktorių biuras buvo „pašto dėžute“ Nr.0215) galėjo bendrauti ir juose dirbti tik KGB gerai patikrinti asmenys (šiuo atveju Čeliabinsko srities KGB valdybos). Juo labiau, kad tai lietė raketų astronavigaciją ar konstruktorių biuro darbuotojų gydymą ir atstatymą pagal SAPFIR sistemą. Matyt, ne veltui prieštaringai vertinama rusijos Saugumo, gynybos ir teisėsaugos akademija suteikė Jevdokijai Marčenko akademikės laipsnį ir „Petro Didžiojo“ antrojo laipsnio kavalierės vardą „Už Rusijos valstybės stiprinimą“. Kaip teigia viena iš sektos propaguojamų tezių – atsitiktinumų nebūna, tai tik toks planas.
Pagal J.Marčenko, žmogus yra „Valdovų į Žemę atsiųstas spindulys su konkrečia užduotimi – „planu“ – kurį žmogus turi įvykdyti. Žmogaus užduotis – surasti, iššifruoti ir įgyvendinti savo planą, o tada grįžti pas Valdovus“. Tokių „spindulių“ po Europą išsiuntinėta keletas tūkstančių.
Socializmas, remiantis Radastėjos sektos mokymais, pristatomas kaip socialinės tvarkos viršūnė, kurią kada nors pasiekė žmonija. Garbino Leniną, kaip žmogų, „pralaužusį žemiškų prisirišimų sferas ir siekusį kažko aukštesnio“. Tačiau ritmologų sektai buvo būdingas ne tik sovietinis, bet ir rusiškas patriotizmas. rusija skelbiama pasaulio dvasiniu centru, o rusų kalba laikoma šventa, jos ritmai artimiausi Valdovams. Krikščionybė laikoma žemesnių būtybių religija. Sektantai iš skirtingų šalių turi bent kartą aplankyti Jevdokiją-Radastėją ir Čeliabinsko srityje, šalia Miaso miesto esantį Turgojako ežerą, kur „susiliečiama su aukščiausiomis jėgomis“.
Bet prieš pora dešimtmečių sekta palaipsniui ėmė viešumoje transformuotis. Ir 2005-2018 m. transformavosi į pasaulietinę privačią įstaigą – Ritmologijos institutą. Tai sakot, kad paskirtasis socialdemokratų kultūros viceministras seniau skaitęs paskaitas apie „žmogaus vidinę stiprybę“ ir prisistatinėjęs Darnaus žmogaus instituto (sekančio astronavigatorės Jevdokijos iš Miaso ritmometodais) lektoriumi, nieko apie socialistinę rusišką ritmologų sektą nežinojęs, nes „visa tai buvo seniai“, „yra visokių filosofijų“?
Bet lietuviškasis filialas ir neslepia, viešai rašo, kad „Evdokia Luchezarnova pakeitė savo profesinę sritį (ta pati raketų astronavigatorė Jevdokija Marčenko, išėjusi iš rusijos karinio-pramoninio komplekso gelmių – aut.), pradėjo dėstyti ir įkūrė Ritmologijos institutą, kuriame padėjo mokslinius 7P0 ritmo metodo, padedančio valdyti laiką, pagrindą“.
Bijau, kad ir VSD, būdama atsakinga už nacionalinį saugumą, šį kartą nebus melo detektoriumi patikrinus viceministro „ritmo“ ir ritmologinių sąsajų su RU idėjomis, nes „nunaviguotas“ tik į vice pareigas. Ir tik Kultūrai...