JAV traukiasi ne tik iš Europos, bet ir Tolimuosiuose Rytuose P.Korėjai ir Japonijai siūlo prisiimti daugiau atsakomybių už regiono saugumą. JAV užsidarinėja su Pax Americana Vakarų pusrutulyje, kur gilins savo pranašumą ir dailins saugumo svertus.
Bet ar iš tiesų išsiskiria Europos ir JAV keliai? Trumpo JAV Europai perduoda linkėjimus „likti europietiška, atgauti savo civilizacinį pasitikėjimą savimi“. Tačiau dabartinę Europos paramą Ukrainai mato kaip strateginio stabilumo ir stabilių santykių su Rusija kliuvinį. Gražūs žodžiai, kad JAV pagrindinis interesas yra derėtis dėl greito karo veiksmų nutraukimo Ukrainoje, siekiant stabilizuoti Europos ekonomiką, užkirsti kelią nenumatytam karo eskalavimui ar plitimui, atkurti strateginį stabilumą su Rusija, taip pat sudaryti sąlygas Ukrainai atstatyti po karo veiksmų, paleisti į orą kaip meteorologiniai balionai per uraganą. Išsilakstė į visas puses.
Jei Rusija gauna Ukrainą (juk nepasakyta kokiomis sąlygomis atstatoma), tai karas plis neišvengiamai. Jei tai reiškia strateginį stabilumą santykiuose su Rusija, tai kaip jai tada bus užkirstas kelias jai dominuoti Europoje, net jei Europa prisiims visą atsakomybę už savo gynybą? Akivaizdu, kad Ukrainos išgyvenimas yra Europos gyvybės klausimas, jį pavojinga palikti Trumpo/putino deryboms.
NATO plėtra uždaroma, bet po tokio geopolitinio dušo kils klausimų dėl paties aljanso gebėjimų. Panašu, kad kitas NATO pajėgų Europoje vadas nebebus JAV generolas ir 2027 m. de jure Europa bus palikta. Ne visiškai, bet ir ne taip ginama, kaip iki šiol.
JAV strategijoje Europą norima modifikuoti – daryti mažiau pakančią, bet minkštesnę Rusijos atžvilgiu ir neįvardijant jos grėsmės (gal grąžinant į situaciją iki 2022 m. su Rusijos energetine adata?). Mažiau liberalią viduje, bet labiau liberalią ekonominiuose santykiuose su JAV prekėms ir paslaugoms atvertomis rinkomis.
Žinoma, kiekviena strategija tik nubrėžia kryptis, kurias dar reikia įgyvendinti. Ir tai užtruks 2-3 metus. Galima tik pastebėti, kad iš esmės naujoji Trumpo strategija atitinka jo daromus judesius tarptautinėje arenoje.
Rytų ir vidurio Europos „sveikoms valstybėms“ išrašoma speciali niša komerciniams, amerikietiškos ginkluotės pirkimo, politinio ir kultūrinio bendradarbiavimo ryšiams, tačiau jų gynybos klausimas lieka pakibusiu erdvėje.
Aišku viena – Europai reikia labiau mobilizuotis, kai kurias žaliąsias svajones perkelti į robotizuotas karines antžemines sistemas, jūrinių dronų laivynus, bepilotes logistines ir smogiamąsias sistemas, antidroninės elektroninės priemonės turi nusėti visą ES pasienį, o oro gynybos sistemų ir tolimojo siekio raketų gamyba turi per dvejus metus pasiekti aukštumas.
Lietuva gali daug ir čia reikalinga veiksni valdžia, gebanti šioje situacijoje atliepti saugumo lūkesčius. Ankstesnėse diskusijose su vokiečiais dėl brigados dislokavimo terminų apibrėžėme, kad 2027 metais ją pilnai reikia turėti priešakinėje Europos gynybos linijoje, o patrigubintą oro gynybą reikia turėti jau 2027-2028 m.
Buvome teisūs. Reikia įgyvendinti. Ir ne tik – reikia daugiau.