EŽTT sprendimas dėl CŽA kalėjimo: svarbiausi akcentai

Europos žmogaus teisių teismas trečią kartą apkaltina Lietuvą dėl CŽA bazės, kurioje buvo laikomi įtariamieji terorizmu 2005-2006 m. (byloje „Al Nashiri prieš Lietuvą“ pareiškimo Nr. 31908/22).

Tik priminsiu, kad 2009 m. darant parlamentinį tyrimą nustatyta, kad apie tokius kalinimus nebuvo informuoti Lietuvos tuometiniai aukščiausi pareigūnai – nei prezidentas, nei premjerai tokia informacija nedisponavo. Tačiau, praėjus keliems metams po parlamentinio tyrimo, JAV kongrese žvalgybos komitetas dalinai išslaptino dalį dokumentų ir Lietuvoje buvęs CŽA centras buvo vadinamas „violetiniu“. Būtent šia informacija ir remiasi EŽTT sprendimas, kad Lietuva prieš daugiau kaip 20 metų pažeidė Guantanamo kalinio Saudo Arabijos piliečio Abd al-Rahimo al-Nashiri teises.

Teismas teigė, kad CŽA 2005 m. spalį al-Nashiri slapta atskraidino į Lietuvą iš Rumunijos. Daugiau nei penkis mėnesius, iki 2006 m. kovo mėn., laikė slaptame „Violet“ sulaikymo centre. Nors nėra jokių tiesioginių įrodymų, jog šis asmuo kada nors buvo Lietuvos teritorijoje, tačiau teismas teigė, kad CŽA perdavimo programos slaptumas neleidžia įprastiems įrašams būti užfiksuotiems, o skrydžio duomenys, CŽA pranešimai, ankstesni teismo sprendimai ir ekspertų įrodymai patvirtino jo maršrutą. Čia, ko gero, silpnoji teismo sprendimo vieta – reikėtų jį pagrįsti bent ne tik maršrutu, bet ir kitais įrodymais.

Teisėjai taip pat pripažino Lietuvą atsakinga už tai, kad leido al-Nashiri laikyti visiškoje izoliacijoje be kontakto su šeima ir išsiuntė jį toliau, nepaisant numatomos rizikos, kad kankinimų būdu gauti įrodymai gali būti panaudoti prieš jį Gvantanamo karinėse komisijose. Tačiau nėra jokių įrodymų, kad Lietuvos valdžia žinojo apie kankinimus ar juo labiau apie būsimus karinių komisijų sprendimus Guantaname ar patį įtariamą teroristą.

Teismas rašo visiškai teisingus žodžius, kad „jokia teisinė sistema, pagrįsta teisine valstybe, negali toleruoti įrodymų, gautų tokiu barbarišku būdu kaip kankinimas, priėmimo.“ Bet teisėjai ir nerado įrodymų, kad tie kankinimai būtų naudojami ir Lietuvoje, tačiau padarė išvadą, kad jis liko įkalintas vienutėje, sukaustytas ir visiškai izoliuotas.

Al-Nashiri buvo vienu žinomiausių teroristų, kaltintų 1998- 2002 m. surengtais sprogdinimais.

2002 m. spalį Dubajuje sugautas jis pirmą kartą buvo laikomas Jungtiniuose Arabų Emyratuose, o vėliau perduotas CŽA. Manoma, kad per ketverius metus jis buvo kalinamas slaptuose centruose Afganistane, Tailande, Lenkijoje, Maroke, Gvantaname, Rumunijoje ir Lietuvoje, vėl Afganistane ir nuo 2006 m. vėl Guantaname.

Byloje cituojamas Vestminsterio universiteto tarptautinių santykių ir žmogaus teisių profesorius Samas Raphaelis teigia, kad šis teismo sprendimas primena apie Lietuvos vaidmenį platesniuose „karo su terorizmu“ piktnaudžiavimuose, o žmogaus teisių ekspertė iš Kalifornijos universiteto Santa Barbaroje Lisa Hajjar teigė, kad teismo nutarimą pavadino „neginčijamais JAV kankinimų ir Lietuvos bendrininkavimo įrodymais“.

Tačiau priminsiu, kad teismas jokių kankinimų Lietuvoje nenustatė, o įtariamo teroristo kalinimą Lietuvoje pagrindė netiesioginiais įrodymais (jei ir yra tiesioginių įrodymų, teisme jie nepateikti arba negauti). Darydamas savo sprendimą teismas rėmėsi principais, nustatytais septyniose kitose panašiose bylose, anksčiau jam pateiktose: El-Masri prieš „Buvusiąją Jugoslavijos Respubliką Makedoniją“ (2012 m.), Al Nashiri prieš Lenkiją ir Husayn (Abu Zubaydah) prieš Lenkiją (2014 m.), Nasr ir Ghali prieš Italiją (2016 m.), Al Nashiri prieš Rumuniją ir Abu Zubaydah prieš Lietuvą (2018 m.) ir al-Hawsawi prieš Lietuvą (2024 m.).

Al-Nashiri teismo priteistas 30 000 eurų (apie 34 300 JAV dolerių) žalos atlyginimas nepasieks, kol jis kalinamas Guantanamo kalėjime. Be to, sprendimas dar nėra galutinis – per tris mėnesius galima prašyti perduoti bylą Didžiajai kolegijai. Jei byla nebus perduota, Lietuva turėtų ne tik mokėti žalą, bet ir siekti Jungtinių Valstijų garantijų, kad al-Nashiri, kuris vis dar laikomas Gvantaname, nebus nuteistas mirties bausme.

10 tūkst. eurų priteistas teisines išlaidas tikrai gaus tarptautinė teisininkų komanda, kurie negalėjo užmegzti tiesioginio, nestebimo bendravimo (nei asmeniškai, nei nuotoliniais kanalais) su Al-Nashiri, kad surinktų įrodymus tiesiogiai iš jo. Kaip minėjau, buvo pasikliauta antriniais įrašais – vien neįslaptintais arba išslaptintais JAV vyriausybės dokumentais, viešomis ataskaitomis ir netiesioginiais įrodymais. EŽTT taip pat pažymėjo, kad jam „neteko galimybės gauti bet kokios formos tiesioginės informacijos apie pareiškėjo skundžiamus įvykius“ dėl griežtų kalinimo sąlygų Gvantanamo.