Šis komentaras pirmą kartą publikuotas Arvydo Anušausko „Facebook“ paskyroje:
Lenkijos istorinės nuoskaudos apnuogino paramos Ukrainai būklę. Taip, Lenkija ir toliau lieka svarbiausia šalimi kitų šalių paramos logistikai, bet pačios parama sumenkus ne dėl „ordinų karo“. Gynybos ministras Kosiniak-Kamysz teigia, kad nuo 2022 m. Lenkija Ukrainai suteikė karinės pagalbos už 16,45 mlrd. PLN (3,83 mlrd. EUR). Didžioji šios sumos dalis – 14,9 mlrd. PLN (3,47 mlrd. EUR) – buvo suteikta 2022–2023 m., o tik 1,55 mlrd. PLN (360 mln. EUR) – pagalbai 2024–2026 m., kuomet pareigas eina. Bendra Lietuvos karinė parama Ukrainai jau viršijo 1 mlrd. dolerių (daugiau nei 769 mln. EUR yra tiesiogiai iš valstybės teikiamų karinės pagalbos paketų). Lietuva nuolat patenka tarp didžiausių pasaulio rėmėjų pagal BVP dalį. Krašto apsaugos ministerija numatė 2026 m. skirti dar 223 mln. EUR Ukrainos oro gynybai, dronams ir tolimojo nuotolio artilerijos šaudmenims. Iš viso Baltijos šalys Ukrainai suteikė ne mažiau 2,5 mlrd. EUR karinę paramą būdamos 6 kartus mažesnės nei Lenkija. T.y. Baltijos šalys pagal gyventojų skaičių siunčia keturis kartus didesnę pagalbą negu Lenkija, o 2024-2025 m. karinės pagalbos suteikė 2 kartus daugiau nei Lenkija (jau apie 8 kartus daugiau jei lyginti pagal gyventojų skaičių). Bet kartu Lenkija teikė tai, ko Baltijos šalys negalėjo suteikti – pavyzdžiui kovinius orlaivius, o pastaraisiais metais raketas oro gynybos sistemoms „Patriot“. Akivaizdu, kad Lenkija galėtų daugiau remti Ukrainą jei ne vidiniai politiniai niuansai. |
