LT–BREXIT: taikos, gerovės ir laisvės?

Galiu suprasti, kad Lietuvos vietos Europoje suvokimas ir jos santykių su kitomis valstybėmis apibrėžimas nėra pats aktualiausias dalykas Lietuvos vartotojui.
O ir politikui, apsiraizgiusiam melo detektoriaus laidais ar įklimpusiam į neuždirbtų pinigų skirstymo aistras, tai – ne pirmos eilės klausimas.
Tačiau atsakymo, kas bus su Lietuvos piliečiais, šiuo metu gyvenančiais ES narėje Didžiojoje Britanijoje po Brexit – britų referendumo dėl narystės Europos Sąjungoje, kuris įvyks vos po kelių dienų?
Europos Sąjunga gal ir netiki, kad Britanija gali pasirinkti išėjimą, tačiau Lietuva, kaip turinti ten dešimtadalį savo piliečių, privalo ruoštis ir kitam scenarijui. Bent jau atsakyti į kylančius klausimus.
Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Donaldas Tuskas mano, kad Brexit gali būti ne tik ES ar net Vakarų politinės civilizacijos žlugimo pradžia.

Tačiau ir nekalbant vien apie apokaliptinius scenarijus, jau dabar aišku, kad „Brexit“ būtų didelis praradimas likusiai Europai. Taip pat ir Lietuvai, kurios ketvirtis milijono piliečių jau gyvena Britanijoje.
Taip pirmą kartą gali būti pritaikytas ES narystės sutarties 50-as straipsnis, kuris numato dvejų metų derybų laikotarpį dėl pasitraukimo iš sąjungos.
Reikės spręsti sudėtingus teisinius ir finansinius klausimus, kurie turės įtakos ten gyvenantiems lietuviams – dėl pensijų ir sveikatos draudimo, dėl imigracijos ir darbo Didžiojoje Britanijoje.
Ar tai bus susitarimai, panašūs į ES sutartis su Norvegija ar Kanada? Ar britų noras vis dėlto likti bendroje rinkoje bus suderintas su susitarimu dėl Europos piliečių nuolatinio gyvenimo ir darbo Britanijoje? Kokia bus Lietuvos pozicija šiais klausimais, kurios vyriausybė tokius klausimus linkusi palikti savieigai?
Ar „demokratijos šventė“ nevirs finansiniu drebuliu ir ar Europos centrinis bankas pasirengęs paremti eurą? Ar nebus domino efekto? Ar galimas ekonominis šokas dar labiau neįklampins didžiausių skolininkų ES ir kiek tai kainuos Lietuvai atskirai?
Kiek Brexit sustiprins prieš ES nusiteikusias jėgas pačioje Europoje (Marine Le Pen jau lygina britų išėjimą su Berlyno sienos griūtimi).
Ar Vokietijos lemiamo vaidmens pakaks toliau išlaikyti Europos sąjungą ir atsverti prancūzišką protekcionizmo politiką bei įgyvendinti ES tautas vienijusį šūkį „taikos, gerovės, laisvės“? Klausimų sąrašą galima tęsti ir tęsti. Tik ar mes (ir vyriausybė) pasiruošę į juos atsakyti?
 
www.delfi.lt, 2016-06-21
© 2024 Arvydas Anušauskas. Visos teisės saugomos.
Save
Cookies user preferences
We use cookies to ensure you to get the best experience on our website. If you decline the use of cookies, this website may not function as expected.
Accept all
Decline all
Skaityti daugiau
Statistiniai
Google Analytics
Sutinku