Apskritai pastangų stabdyti gynybos finansavimo didinimą niekad netrūko. Bet visi dabartiniai projektai įsigalios ir didins gynybos projektų finansavimą jau nuo kitų metų, t.y. po Seimo rinkimų suformavus naują Vyriausybę. Klausimas paprastas, ar demonstratyvus susirūpinimas siūlomo Gynybos fondo finansavimo šaltiniais nėra tik paprastas žaidimas būsimų rinkimų lauke, tikintis, kad dabartinė Vyriausybė vis tiek viską padarys ir jiems beliks tik naudotis priimtų sprendimų vaisiais? Įžvelgčiau dalies politikų veiksmų dviprasmišką ir nesąžiningą žaidimą, nors tai liečia nacionalinio saugumo interesus ir siekiami tikslai yra visų parlamentinių politinių jėgų patvirtinti.
Tikslai per šiuos kelis mėnesius nepasikeitė. Pirmiausia reikia įsigyti divizijos pajėgumui reikalingą ginkluotę, techniką ir amuniciją, sukurti Vokietijos brigados karinę infrastruktūrą; sukurti ir išvystyti kontrmobilumo priemones; finansuoti karinio mobilumo ir dvigubo naudojimo (civilinėms ir karinėms reikmėms) transporto infrastruktūros, taip pat karinės infrastruktūros projektus bei užtikrinti civilinės saugos (priedangų) stiprinimą ir plėtrą.
Kai 2023 metų Lietuvos Respublikos valstybės gynimo taryboje patvirtinome naują Valstybės ginkluotos gynybos koncepcija, buvo priimti VGT sprendimai dėl divizijos steigimo ir Lietuvos kariuomenės sunkiosios ginkluotės (tankų) įsigijimo, dėl oro gynybos pajėgumų stiprinimo. Metų pradžioje trys Baltijos valstybės sutarė dėl gynybos linijos stiprinimo išvystant kontrmobilumo priemones. Šios priemonės leis sustiprinti gebėjimą greitai ir efektyviai įrengti kliūtis, užtvaras ir apsaugines pozicijas ten, kur karinės agresijos atveju jų reikia.
Jau pernai buvo aišku, kad neužtikrinus papildomo ir tvaraus finansavimo nebus užtikrintas minėtų prioritetinių gynybinių pajėgumų įgyvendinimas, nes tai nėra proginiai, vienadieniai projektai. Juk Vokietijos vadovaujamai NATO brigadai reikalingą infrastruktūrą sukurti reikia iki 2027 metų, divizijos lygmens karinio vieneto pajėgumo išvystymo pirmąjį etapą pabaigti iki 2030 metų. Papildomi resursai – 300-400 mln.eurų nuo sekančių metų leis įgyvendinti minėtus projektus turint gynybai 3 proc. nuo BVP. Taip tai – 6 centai nuo kuro litro kainos, procentiniu punktu (mano supratimu labai saikingai) padidintas pelno mokestis, minimaliai brangstantis alkoholis ir pan.
Kai kurie siūlymai gal bus ir kritikuotini, tačiau nepamirškime savo pačių iškelto esminio tikslo – turime užtikrinti Lietuvos gynybai resursus iki 2030 metų ir pasiekti, kad ji taptų nepalyginamai kietesnė ir stipresnė. Ir stiprioje sąveikoje su sąjungininkais užtikrinus jų buvimui Lietuvoje reikalingas sąlygas. Kai tik šį tikslą prisimename – galime visi sutarti dėl kelio jiems pasiekti.
Asociatyvi nuotrauka