Kaupti pensiją privačiame fonde pradėjau 2003 m. lapkričio 20 d. Kad būtų su kuo palyginti, atskleisiu šiek tiek nuosavos informacijos: įmokų į privatų pensijų fondą per 22 metus sumokėjau dar 24 tūkst. eurų (pusė mano įnašų, pusė – procentai iš Sodros nuo mano sumokėto mokesčio), kurie pensijų fonde priaugo 11 370 eurų (46,72 proc.) per 22 metus arba vidutiniškai 2 proc. kasmet).
Kaip dabar rašo fondo reklama: „II pensijų pakopa – tai papildomas kaupimas pensijai. „Sodros“ į pensijų fondą pervedamą pensijų įmoką sudaro dvi dalys: įmoka nuo Jūsų atlyginimo ir skatinamoji įmoka iš valstybės biudžeto. Tikėtina, kad kaupdami I ir II pakopoje gautumėte apie 45 proc. Jūsų mėnesio pajamų“.
Lietuvos banko skaičiavimai rodo, kad reikia orientuotis į 70-80 proc. buvusių pajamų. Skaičiavimai rodo, kad privatus pensijų fondas pridės 14-16 proc. prie apskaičiuotos Sodros pensijos, arba ketvirtį amžiaus kasmet augino po 0,6 proc. būsimos pensijos. Jei būčiau tik Sodros klientas, paskaičiuota pensija ateityje būtų kažkur 8-10 proc. mažesnė. Ar tai didelis skirtumas, ar mažas – kiekvienas sprendžia individualiai. Bet kokiu atveju, yra pliusas.
Priklausau tai konservatyviai kaupiančiųjų grupei, kurios 75-90 proc. lėšų pensijų fonde dabar turi būti investuota į obligacijas, o likusi mažesnė dalis – į akcijas. Kiek konkrečiai, pensijų fondas neinformuoja – kartą į metus atsiunčia lentelę su visų fondo milijardų investicinės politikos diagrama. Į muitų karo dabar sudrebintą JAV akcijų rinką investuota net 48 proc. pasirinkto pensijų fondo turto (tiesa, tai sužinojau tik iš fondo valdytojų interviu žiniasklaidai). Per 2024 metus mano pensijų fondo investicinė grąža buvo 9,46 proc., o per ateinančius trejus metus prognozuojamas nedidelis 3,5 proc. kasmetinis prieauglis.
Pensijų sistemos reformatoriai ir dabartinės sistemos apologetai turi atsakyti į klausimus:
- Ar kaupiantis žmogus yra pakankamai gerai informuojamas, kaip investuojami jo pinigai? Manau, kad ne. Atsiųsti bendri grafikai, abstrakčios lentelės be išsamaus turinio.
- Vidutinė Sodros pensija per 4 metus išaugo 60 proc. (nuo 2020 iki 2025 m. apskaitos taško vertė išaugo nuo 3,81 Eur iki 7,16 Eur, o bazinė pensijos dalis nuo 180,95 iki 298,45 Eur). Per tuos metus didelę dalį didėjimo „valgė“ infliacija, tačiau vis tiek buvo realių pajamų augimas. Klausimas – ar 0,6 proc. ateities paskaičiuotos pensijos metinis augimas privačiame fonde yra įkvepiantis pavyzdys? Suprantama, nelygu, koks kieno uždarbis, tai toks ir kasmetinis kaupimas pensijų fonde. Nors prieauglis yra minimalus, bet plius dešimtadalis yra gerai, net jei kaupiant ilgą laiko tarpą kažkur pasimeta tarp euro perkamosios galios ir infliacijos pokyčio indeksų.
Yra 22 tūkst. žmonių, kurių dauguma, matyt, turi 40 metų darbo stažą ir pensijų fonde sukaupė daugiausiai – po 20 tūkst. eurų ir daugiau (šimtas iš jų sugebėjo per 20 metų sukaupti po 150 tūkst. Eur), bet 1,4 mln. pensijai kaupiančių lietuvių vidutiniškai prikaupę 4,6 tūkst. Eur. Taip, tie pensijų fonduose esantys 9 mlrd. Eur, iš kurių tik 1 mlrd. investuoti Lietuvoje, bendrai paėmus duoda ekonomikai naudą.
Tačiau yra dar vienas klausimas ir pasiūlymas: gal vis tik peržiūrint santykį su pensijų fondais, šie irgi gali būti lankstesni? Pvz., siūlyti didesnį investavimą Lietuvoje, kad ir į Gynybos fondą, kuris gal ir nėra pats pelningiausias, bet, pvz., mane labiau motyvuojantis. Gal pensijų fondai galėtų likus mažiau kaip 5 metams iki pensijos labiau individualizuoti ir detalizuoti informacijos teikimą savo klientams? Dabartiniame dirbtinio intelekto amžiuje tai padaryti nebūtų problema.
Kokia gi išvada? Kol pensijų fondai su juose investuojančiais klientais bendrauja itin formaliai, į juos savo lėšas pervedančiųjų požiūris bus irgi formalus. Jei tik atsiras galimybė anksčiau atsiimti dalį savo sumokėtų įnašų, tai ir bus padaryta. Klausimas tik, kaip bus su fonde uždirbtomis investuotomis lėšomis, ar jas įskaičiuos į sutarčių nutraukimo ar keitimo nuostolius (juk ne visi akcijų ar obligacijų pardavimai yra nuostolingi), ar vis tik bus surastas būdas pasiūlyti, kaip toliau investuoti?
Vyriausybė sako, kad pateiks siūlymus dėl II pensijų pakopos keitimo jau gegužės mėnesį. Būtų gerai, kad pensijų fondai ar fondų asociacijos ne ašaras lietų, bet rimtai pagalvotų apie tų šimtų tūkstančių klientų, kurie tikrai gali palikti pensijų fondus, papildomą motyvaciją, santykio su klientais pakeitimą, tarpusavio pasitikėjimo ugdymą. Ir pradėtų bent jau nuo komunikacijos pokyčių, o ne projektuotų kokius nors būsimus ribojimus keičiant pensijinio kaupimo būdą ar atsiimant dalį sukauptų lėšų.
Lietuvos bankas irgi siūlo sukurti patogią informavimo sistemą, kuri leistų gyventojams aiškiai matyti sukauptas lėšas tiek I, tiek II pensijų sistemos pakopose, jų uždirbtą grąžą ir kitus svarbius rodiklius, lengvai modeliuoti ir apskaičiuoti būsimą pensiją. Taip pat siūlo įtraukti į kaupimą darbdavius, įsteigti valstybės valdomą pensijų fondą, kuris didintų pasitikėjimą visa pensijų sistema ir investuotų į projektus, kurie ženkliomis investicijomis prisidėtų prie šalies ekonomikos plėtros.
Priešingu atveju, visai reali tikimybė, kad atsiradus galimybei palikti pensijų fondus ar susigrąžinti dalį lėšų, ja pasinaudos būsimi pensininkai, sunešę ne 20-30 proc., bet 40-50 proc. visų pensijų fondų finansinių resursų (3-4 mlrd. Eur).